lapsus linguae [sk. liapsus lingve; lot.], kalbos apsirikimas (šnekant, rašant).
|
||||
lapsus linguae [sk. liapsus lingve; lot.], kalbos apsirikimas (šnekant, rašant). lapsus [sk. liapsus; lot.], apsirikimas. lapiliai [lot. lapillus — akmenėlis], geol. ore sustingusios lavos ir vulkaninių uolienų gabalėliai, išmesti išsiveržusio vulkano. lapidãriumas [lot. lapidarium], natūralių akmenų, akmens skulptūrų ar statinių fragmentų muziejus. lapidãr‖inis, ~iškas, būdingas įrašams akmenyje; raiškus, turiningas, pvz., Δ stilius. lapidãrijus [lot. lapidarius — susijęs su akmenimis]: 1. vid. amžių iliustruotas veikalas, kuriame aprašomi brangakmeniai, jų gydomosios ir magiškosios savybės; 2. sen. įrašų akmenyse, paminkluose rinkinys. laparotòmija [lapara + ↗ …tomija], pilvo ertmės atvėrimo operacija. laparoskòpija [gr. lapara — pilvas + ↗ …skopija], pilvo ertmės apžiūra endoskopu pro pradurtą pilvo sieną. laokrãtija [gr. laos — liaudis + kratos — valdžia], liaudies valdymas. Laokoòntas (gr. Laokoōn), sen. graikų mit. herojus — Trojos žynys, priešinęsis graikų palikto didžiulio medinio arklio įgabenimui į miestą ir už tai deivės Atėnės atsiųstų 2 gyvačių buvęs pasmaugtas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai