Komendacija

komendãcija [lot. commendatio — rekomendacija, pritarimas]: 1. sen. Romoje — Cezariui, Augustui ir jo įpėdiniams suteikta teisė rekomenduoti senatui savo kandidatus į valst. pareigas; 2. V. Europoje vid. amžiais — sutartis, įtvirtinusi asmeninę ir materialinę priklausomybę nuo globėjo (patrono) — vasalo nuo senjoro ir valstiečio nuo feodalo.