abãtas [lot. abbas (kilm. abbatis) < aram. abba — tėvas]: 1. kai kurių senesniųjų katalikų vienuolių ordinų (benediktinų, cistersų ir kt.) vienuolyno (abatijos) viršininkas; 2. Prancūzijos, Italijos katalikų bažnyčios kunigas.
|
||||
abãtas [lot. abbas (kilm. abbatis) < aram. abba — tėvas]: 1. kai kurių senesniųjų katalikų vienuolių ordinų (benediktinų, cistersų ir kt.) vienuolyno (abatijos) viršininkas; 2. Prancūzijos, Italijos katalikų bažnyčios kunigas. abatijà, abato valdomas katalikų vienuolynas su jam priklausančiomis valdomis. abãzas [pagal Persijos šacho Abaso I (valdė 1587—1629) vardą], senovinė Persijos ir kitų Rytų šalių smulki sidabrinė moneta. abãzija [↗ a… gr. basis — ėjimas], nepaėjimas, atsirandantis dažniausiai dėl nervų sistemos ligų. abažuras [pranc. abat-jour], ntk. lempos gaubtas. abdikãcija [lot. abdicatio], valdžios, pareigų arba laipsnio atsisakymas. abdominãlinis [lot. abdomen (kilm. abdominis) — pilvas], anat. pilvinis, pvz., Δ kvėpavimas. abdùkcija [lot. abductio — atitraukimas], anat. galūnės atitraukimas nuo kūno vid. plokštumos. abdùktorius [lot. abductor — atitraukėjas], anat. atitraukiamasis raumuo. abecedãrijus [lot. abecedarius — abėcėliškas], eiliuotas kūrinys, kurio paeiliui einančių žodžių, eilučių arba strofų pirmosios raidės sudaro abėcėlės seką. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai