amùzija [↗ a… + gr. musa — muzika], med. sugebėjimo suvokti ir atlikti muziką netekimas.
|
||||
amùzija [↗ a… + gr. musa — muzika], med. sugebėjimo suvokti ir atlikti muziką netekimas. an… ↗ a… anà, Indijos (iki 1957) ir Pakistano (iki 1961) piniginio vieneto rupijos šešioliktoji dalis. anabaptistai [gr. anabaptizō — vėl panardinu, krikštiju], protestantų sekta, atsiradusi XVI a. pr. Vokietijoje ir paplitusi Centr. ir V. Europoje; pripažino sąmoningo amžiaus žmonių krikštą, neigė bažnytinę hierarchiją. anabazinas, alkaloidas, gaunamas iš augalo ežiuočio (Anabasis); insekticidas. anabiòzė [gr. anabiōsis — atgijimas]: 1. laikina organizmo (augalo, gyvūno) būsena, kai beveik nutrūksta medžiagų apykaita ir nematyti gyvybės požymių; būdinga daugiausia bestuburiams (yra jų prisitaikymas išgyventi nepalankiomis aplinkos sąlygomis); 2. maisto produktų konservavimo būdas — mikroorganizmų ir fermentų veiklos susilpninimas šaldymu, laikymu anglies dioksido atmosferoje, druska, cukrumi ir kt. chem. medžiagomis. anabòlija [gr. anabolē — (pa) kilimas], paveldimo organų pakitimo atsiradimas vėlyvose organizmų embrioninio vystymosi stadijose. anabòlin‖is [↗ anabolija], skatinantis anabolizmą (asimiliaciją), pvz., ~ iai steroidai (vaistai). anabolizmas [↗ anabolija] ↗ asimiliacija (1). anachorètas [gr. anachōrētēs], atsiskyrėlis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai