Anabiozė

anabiòzė [gr. anabiōsis — atgijimas]: 1. laikina organizmo (augalo, gyvūno) būsena, kai beveik nutrūksta medžiagų apykaita ir nematyti gyvybės požymių; būdinga daugiausia bestuburiams (yra jų prisitaikymas išgyventi nepalankiomis aplinkos sąlygomis); 2. maisto produktų konservavimo būdas — mikroorganizmų ir fermentų veiklos susilpninimas šaldymu, laikymu anglies dioksido atmosferoje, druska, cukrumi ir kt. chem. medžiagomis.