kubizmas [pranc. cubisme < lot. cubus — kubas], XX a. pr. Europos šalių modernistinės dailės kryptis; būdinga struktūrinis tikrovės suvokimas, geometrizuotos formos, dekoratyvumas.
|
||||
kubizmas [pranc. cubisme < lot. cubus — kubas], XX a. pr. Europos šalių modernistinės dailės kryptis; būdinga struktūrinis tikrovės suvokimas, geometrizuotos formos, dekoratyvumas. kùbin‖is, susijęs su kubu, turintis kubo formą, pvz., ~ė lygtis (algebrinė lygtis, kurioje kintamasis yra III laipsnio), ~ė šaknis (III laipsnio šaknis), ~iai vienetai (tūrio matavimo vienetai). kubatūrà: 1. figūros (patalpos) tūris, išreikštas kubiniais vienetais; 2. figūros tūrio apskaičiavimas. kùbas [lot. cubus < gr. kybos]: 1. taisyklingas briaunainis, turintis 6 kvadratines sienas, 12 briaunų, 8 viršūnes; 2. trijų lygių dauginamųjų sandauga; skaičiaus III laipsnis. ktenofòrai [gr. kteis (kilm. ktenos) — šukos + phoros — nešantis], šukuočiai Ctenophora; gyvena jūrose pavieniui. ktenidijos [gr. kteis (kilm. ktenos) — šukos], moliuskų kvėpavimo organas — plunksniškos žiaunos. kšãtrijai [skr. kšatrija < kšatra — valdžia], sen. Indijoje — vienas iš 4 svarbiausių varnų (luomų); kar. aristokratija. ksilomètras [↗ ksilo… + ↗ …metras], įtaisas netaisyklingos formos kūnų tūriui matuoti pagal jų išstumiamo skysčio tūrį. ksilolitas [↗ ksilo… + ↗ …litas], statybinė medžiaga, gauta, sumaišius kaustinį magnezitą (arba kaustinį dolomitą) su medžių (geriausia spygliuočių) pjuvenomis ir magnio chlorido (arba magnio sulfato) tirpalu. ksilòlas [↗ ksilo… + lot. ol(eum) — aliejus], aromatinis org. junginys (CH3)2C6H4; bespalvis savito kvapo nuodingas skystis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai