kristalizãcija: 1. kristalų susidarymas iš garų, tirpalų, lydalų, kietųjų medžiagų; 2*. formavimasis, susiformavimas.
|
||||
kristalizãcija: 1. kristalų susidarymas iš garų, tirpalų, lydalų, kietųjų medžiagų; 2*. formavimasis, susiformavimas. kristalitas, netaisyklingos išorinės formos, bet tvarkingos vidinės sandaros smulkus kristalas. kristãlinimas, kristalų gavimas iš garų, lydalo arba tirpalo. kristãlas [gr. krystallos — ledas; krištolas], iškilojo briaunainio formos ir tvarkingos vidinės sandaros kietasis kūnas. kristadinas [< gr.], regeneratyvinis radijo imtuvas arba el. virpesių generatorius, turintis kristalinį detektorių, kurio varža tam tikrame jį veikiančių įtampų diapazone yra neigiama. krisas [malaj. keris], malajiečių ir indoneziečių dviašmenis plieninis durklas banguotos formos geležte ir meniškai inkrustuota arba išpjaustyta medžio, kaulo arba rago rankena. kriptozòjus [↗ kripto… + gr. zōē — gyvybė], ↗ prekambras. kriptorchizmas [↗ kripto… + gr. orchis — sėklidė], med. vystymosi anomalija — sėklidės (arba abiejų sėklidžių) nenusileidimas iš pilvo ertmės į kapšelį. kriptonimas [↗ kripto… + gr. onyma — vardas], slapyvardis, kurį sudaro autoriaus pavardės ir vardo pirmosios raidės. kriptònas [gr. kryptos — paslėptas; taip pavadintas todėl, kad sunkiai gaunamas], chem. elementas Kr, atom. Nr. 36; inertinės dujos. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai