Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Krepas

krèpas [pranc. crepe]: 1. iš sukrių siūlų drobiniu, kartais specialiu krepiniu pynimu išaustas audinys smulkiu grublėtu reljefu; 2. viena geriausių natūraliojo kaučiuko rūšių, grublėto paviršiaus lapų pavidalo.

Kreozotas

kreozòtas [pranc. créosote < gr. kreas (kilm. kreatos) — mėsa + sōzō — apsaugau], gelsvas, stipraus kvapo, aliejiškas skystis, gaunamas buko medžio deguto, anglių distiliacija; medienos konservantas; dezinfektorius, antiseptikas.

Kreolizuotas

kreolizúotas ↗ kreolinis.

Kreolizmas

kreolizmas [isp. criollismo], XIX a. pab.—XX a. pradžios Lot. Amerikos tautų (vartojančių isp. k.) literatūrinė ir visuomeninė srovė, kuriai būdinga dėmesys savo šalies gyvenimo specifikai, socialinių santykių, ist. praeities problemoms, Lot. Amerikos realistinio romano tradicijų plėtojimas.

Kreolinis

kreòlin‖is [↗ kreolas], mišrus; ~ės kalbos — mišriosios kalbos, susidariusios iš Europos kalbų ir Afrikos, Amerikos bei Rytų tautų kalbų elementų; atsirado, europiečiams bendraujant su tų šalių gyventojais.

Kreolinas

kreolinas [↗ kre(zolis) + lot. oleum — aliejus], krezolio tirpalas vandenyje; antiseptikas.

Kreolas

kreòlas [pranc. créole < isp. criollo]: 1. isp., portug. arba pranc. kolonizatorių Lot. Amerikoje palikuonis; 2. XVIII a. II pusės—XIX a. Aleutų salų ir Aliaskos rusų santuokų su aleutais, eskimais arba indėnais palikuonis.

Kreodontai

kreodòntai [gr. kreas — mėsa + odus (kilm. odontos) — dantis], iškastiniai plėšrūs žinduoliai Creodonta; gyveno daugiausia paleogene Eurazijoje, Afrikoje ir Š. Amerikoje.

Krenometras

krenomètras [↗ krenas + ↗…metras]: 1. prietaisas laivo pokrypiui (krenui) matuoti; 2. prietaisas pastato (statinio) nuokrypiui nuo vertikalės matuoti.

Kreneliažas

kreneliãžas [pranc. crénelage], vid. amžių pilies gynybinių sienų ir bokštų dantytos viršūnės.