|
-> konvèkcija [lot. convectio — suvežimas, sunešimas]: 1. šilumos perdavimas aplinkoje, susijęs su aplinkos (skysčio, dujų ar birios medžiagos) dalelių judėjimu; 2. vertikalus (aukštyneigis ir žemyneigis) oro masių judėjimas, atsirandantis dėl temperatūrų skirtumo.
konvejerizúoti, įtaisyti konvejerius, panaudoti konvejerių sistemą.
konvèjeris [angl. conveyer < convey — pervežti, perduoti]: 1. nenutrūkstamai arba periodiškai veikiantis transportavimo įrenginys, perkeliantis iš vienos darbo vietos į kitą apdirbamą medžiagą, surenkamą mašiną, prietaisą; 2. krovinius perkeliantis įrenginys; turi judančią metalinę, guminę ar kt. lanksčią trauklę arba grandinę su kabančiais kaušais.
konvãlija [lot. convallis — kalnų slėnys, dauba], pakalnutė — daugiametė žolė Convallaria; nuodingas, vaistinis, dekoratyvinis augalas.
-> konurbãcija [↗ kon… + lot. urbs — miestas], grupė susijungusių miestų, ppr. neturinti vieno dominuojančio branduolio.
kònungas [sen. norv. konungr], ankstyvųjų vid. amžių skandinavų gimininės diduomenės karo vadas, vėliau — karalius.
konuliãrijos [gr. kōnos — kūgis + laros — gražus], iškastiniai bestuburiai Conulata; gyveno nuo ankstyvojo kambro iki ankstyvojo triaso periodo.
kontùzija [lot. contusio — sumušimas], uždaras, nepažeidžiantis odos vientisumo, sumušimas.
kòntūras [pranc. contour]: 1. apybrėža — linija, apibrėžianti daikto siluetą, skirianti vieną plokštumą nuo kitos; 2. linijinis daikto vaizdas plokštumoje; 3. fiz. uždara laidininkų grandinė, pvz., virpesių Δ (el. grandinė iš induktyvumo ritės ir kondensatoriaus, kurioje galimi el. virpesiai).
-> kontrtitulas [↗ kontr… + ↗ titulas], antraštė kairėje knygos atlankos pusėje, papildanti pagrindinę, esančią dešinėje knygos atlankos pusėje; Δ dažn. būna daugiatomiuose leidiniuose.
Puslapis 1,046 iš 2,099« Pirmas«...1,0421,0431,0441,0451,0461,0471,0481,0491,0501,051...»Paskutinis »
|
|
Naujausi komentarai