kontingentizmas [lot. contingens (kilm. contingentis) — atsitinkantis], filos. pažiūra, atsitiktinumą laikanti visiška būtinumo priešybe; juo grindžiamas žmogaus gyvenimo baigtinumas, laisvės ir kūrybos galimybė.
|
||||
kontingentizmas [lot. contingens (kilm. contingentis) — atsitinkantis], filos. pažiūra, atsitiktinumą laikanti visiška būtinumo priešybe; juo grindžiamas žmogaus gyvenimo baigtinumas, laisvės ir kūrybos galimybė. kontingeñtas [lot. contingens (kilm. contingentis) — atitenkantis]: 1. žmonių, sudarančių vienalytę kokiu nors atžvilgiu grupę ar kolektyvą, visuma; 2. kuriam nors tikslui nustatytas, apribotas žmonių skaičius, pvz., priimamų į aukštąją mokyklą studentų Δ; 3. kokių nors eksportuojamų ar importuojamų prekių norma. kontineñtinis [↗ kontinentas], žemyninis. kontineñtas [lot. continens (kilm. continentis)], žemynas. kontinentalùs [pranc. continental], žemyninis — esantis žemyne, būdingas žemynui, pvz., Δ klimatas. kontenpliatyvùs: 1. linkęs į kontempliaciją, apmąstymus, sutelkiantis dėmesį į savo vidaus pasaulį; 2. pasyviai stebintis, apmąstantis tikrovę. kontenpliãcija [lot. contemplatio — (įsi)žiūrėjimas]: 1. didelis susikaupimas, susitelkimas, susimąstymas; 2. misticizme — aukščiausio pažinimo rūšis, kuri remiasi intuicija; pasyvus tikrovės suvokimas. kontèkstas [lot. contextus — surištas]: 1. prasmės išbaigta teksto ištrauka, leidžianti tiksliai suprasti į ją įeinančio žodžio, posakio ar sakinio reikšmę; 2*. kokio nors fakto, įvykio, reiškinio aplinkybės, sąlygos, aplinka. kontéineris [angl. container < contain — talpinti]: 1. rezervuaras, bakas; 2. tam tikra standartinė tara (dažn. dėžė) prekėms ar kt. kroviniams gabenti, pritaikyta mechanizuotai pakrauti ir iškrauti; 3. branduolinėje technikoje — įtaisas radioaktyviosioms medžiagoms laikyti ir transportuoti. kontaminãcija [lot. contaminatio — susilietimas, apsiliejimas]: 1. skirtingų dalykų, veiksnių sumaišymas, sujungimas į naują visumą; 2. lit. kūrinio įv. redakcijų tekstų sujungimas į vieną arba kitų tekstų fragmentų įkėlimas į pirminį tekstą; 3. lingv. naujo tarpinio kalbos vieneto susidarymas, kryžiuojantis dviem artimiems kalbos vienetams, pvz., liet. „žabagaras” iš „žabas” ir „žagaras”. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai