konsultãcija [lot. consultatio — pasitarimas]: 1. žinovo, specialisto patarimas, mokytojų, dėstytojų pagalba moksleiviams ir studentams (rengiantis egzaminams, gamybinei praktikai, kursinių ar diplominių darbų gynimui); 2. specialistų pasitarimas kuriuo nors klausimu; 3. įstaiga, duodanti žinovų, specialistų patarimus, pvz., juridinė Δ.
|
||||
|
konsulãtas [lot. consulatus]: 1. vienos valstybės įstaiga kt. valstybės teritorijoje konsuliniams santykiams palaikyti; 2. sen. Romoje ir 1799—1804 Prancūzijoje — konsulų valdymo laikotarpis; 3. konsulo vardas ir pareigos. kònsulas [lot. consul]: 1. sen. Romoje respublikos laikais — dviejų 1 metams renkamų aukščiausiųjų pareigūnų titulas; imperijos laikais — garbės pareigūnų vardas; 2. Prancūzijoje — konsulato laikotarpio valst. valdžios aukščiausias pareigūnas; 3. valstybės pareigūnas, pasiųstas į kt. valstybę pirmajai nuolat atstovauti ir jos bei jos organizacijų ir piliečių teis. ir ek. interesų ginti.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Ekonomikos terminai, Teisės terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 6 |  Nėra komentarų | konstrúoti [lot. construere — statyti, kurti], kurti ko nors konstrukciją, pvz., prietaiso, mašinos, statinio, daryti apskaičiavimus, brėžinius. konstrùktorius [lot. constructor — statytojas]: 1. asmuo, konstruojantis įrenginius (mašinas, prietaisus, pastatus) arba jų dalis; 2. vaikų žaislas — rinkinys dalių, detalių, iš kurių galima sumontuoti, sudėti įv. figūras, mašinas, statinius. konstruktyvùs [lot. constructivus — reikalingas pastatymui]: 1. efektyviai sukuriamas; 2*. toks, kuriuo galima remtis, turintis pagrindą. konstruktyvizm‖as [↗ konstruktyvus]: 1. XX a. 3 dešimtmečio rusų architektūros, dailės ir literatūros srovė; ~o architektūrai būdinga racionalumas, technicizmas, funkcinis tikslingumas, dailei — geometrinės abstrakčios formos, erdvinių metalo, stiklo plastikų kompozicijų, patogių baldų ir kitų buities reikmenų kūrimas, projektavimas, literatūrai — agitaciniai montažiniai, lakoniško reklaminio stiliaus kūriniai; 2. matematinės filosofijos kryptis, aiškinanti konstruktyviuosius objektus ir nepripažįstanti aktualiosios begalybės. konstrùkcij‖a [lot. constructio — sustatymas, sandara], ko nors sudėtinė dalis: 1. statinio kolona, santvara arba sudėtinių dalių grupė, kuriai būdinga tam tikra apibrėžta paskirtis (laikančiosios ~os), vienoda medžiaga (gelžbetoninės ~os), toks pat gaminimo būdas (monolitinės ~os); 2. mašinos, įrenginio, mechanizmo, detalės sandara; 3. lingv. sintaksinis vienetas, turintis būdingų morfologinių, sintaksinių ir semantinių ypatybių; pvz., absoliutinė, nominatyvinė, ergatyvinė Δ. konstriktorius [lot. constricto — sutraukiu], anat. sutraukiamasis raumuo; uždaro natūralias kūno angas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Anatomijos terminai | Kategorija: K | Peržiūrėta: 1 | Nėra komentarų | konstitucionalizmas [pranc. constitutionnalisme]: 1. politikos ir valst. teisės mokslo burž. srovė, laikanti konstitucinę monarchiją geriausia valst. valdymo sistema; 2. polit. sistema, pagrįsta rašytine konstitucija, konstituciniais valdymo metodais; 3. psichol. teorija, teigianti individo temperamento, charakterio, individualumo priklausomybę nuo jo kūno sudėjimo ypatybių. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Politikos terminai, Psichologijos terminai | Kategorija: K | Peržiūrėta: 4 | Nėra komentarų | |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai