konspirãtorius [lot. conspirator — sąmokslininkas], konspiracijos dalyvis, žinovas.
|
||||
|
konspiratyvùs, slaptas, pogrindinis. konspirãcinis ↗ konspiratyvus. konspirãcija [lot. conspiratio — sutarimas, vieningumas, suokalbis]: 1. nelegalios veiklos sistema; 2*. paslapties išlaikymas, slaptumas. konspektúoti, rašyti konspektą. konspèktinis, sutrauktas, suglaustas, konspekto pavidalo, trumpai išdėstantis turinį. konspèktas [lot. conspectus — apžvalga], trumpas raštiškas veikalo, paskaitos, kalbos išdėstymas, santrauka. konsòrciumas [lot. consortium — bendras dalyvavimas], laikina kelių kapit. bankų arba pram. bendrovių sutartis bendrai skirstyti akcijoms ir paskoloms, t. p. dideliems pram. projektams įgyvendinti. konsonantizmas [↗ konsonantas], kurios nors kalbos priebalsinių fonemų sistema, jų požymiai ir santykiai. konsonántinis [lot. consonans (kilm. consonantis)], priebalsinis; Δ raštas — garsinis raštas, kurio raidės žymi tik priebalsines fonemas, balsinės fonemos žymimos diakritiniais ženklais raidžių viršuje arba apačioje, pvz., hebrajų, arabų, aramėjų raštas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 5 | 
Naujausi komentarai