Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Komutatyvumas

komutatyvùmas [↗ komutatyvus], mat. operacijos savybė: operacijos rezultatas nepakinta, jos elementus sukeitus vietomis.

Komutacija

komutãcija [lot. commutatio — pakeitimas]: 1. ist. V. Europoje vid. amžiais — lažo ir natūrinės duoklės pakeitimas pinigine renta; ypač paplito Anglijoje; 2. el. srovės krypties keitimas grandinėje; 3. skaičiavimo mašinos derinimas tam tikram uždaviniui spręsti; 4. lingv. žodžių ar sakinių garsinės išraiškos pakeitimas, keičiantis ir jų reikšmę, arba žodžių ar sakinių reikšmės pakeitimas, keičiantis ir jų garsinę išraišką, pvz., pakeitus žodžio „ratas” garsą „r” į garsą „b”, atsiranda kitos reikšmės žodis „batas”; kalbotyros metodas, pagrįstas žodžių ar sakinių garsinės išraiškos arba reikšmės pakeitimais.

Komunizmas

komunizmas [pranc. communisme < lot. cotmmunis — bendras], visuomenės ek. formacija, pagrįsta visuomenine gamybos priemonių nuosavybe ir laisvų žmonių darbu.

Komunistinis

komunistinis, paremtas komunizmo principais, perimtas komunizmo idėjų, reiškiantis ir įgyvendinantis jas.

Komunistas

komunistas, mokslinio komunizmo idėjų šalininkas, kovojantis dėl tų idėjų įgyvendinimo; partijos, siekiančios tų idėjų įgyvendinimo, narys; komunistų partijos narys.

Komunikatas

komunikãtas [lot. communicatus — padarytas bendras; praneštas], oficialus vyriausybės pranešimas, pareiškimas.

Komunikacija

komunikãcija [lot. communicatio — pranešimas]: 1. susisiekimas (transportas, ryšiai); 2. bendravimas, keitimasis patyrimu, mintimis, išgyvenimais.

Komunikabilus

komunikabilùs [angl. communicable], sugebantis bendrauti su kt. žmonėmis.

Komunija

komùnija [lot. communio — bendrumas]: 1. vienas iš septynių krikščionių sakramentų; 2. bendra vakarienė.

Komunarai

komunãrai2 [pranc. communards]: 1. 1871 metų Paryžiaus komunos dalyviai; 2. kolektyvo, susivienijusio bendram gyvenimui turto ir darbo bendrumo pagrindais, nariai.