kompaniònė [pranc. compagnonne], moteris, kuri būdavo samdoma į ponų namus neleisti damoms ar panelėms nuobodžiauti ir joms kur nors lydėti.
|
||||
kompaniònė [pranc. compagnonne], moteris, kuri būdavo samdoma į ponų namus neleisti damoms ar panelėms nuobodžiauti ir joms kur nors lydėti. kompanionãžai [pranc. compagnonnage — pameistrystė], Prancūzijoje XVI a. pr. — slaptos pameistrių sąjungos, organizavusios savišalpą ir kovojusios su meistrais dėl geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų. kompaniònas [pranc. compagnon]: 1. bendrasavininkis, dalininkas, kompanijos (bendrovės) dalyvis. kompãnija [pranc. compagnie]: 1. grupė asmenų, kuriuos vienija bendri interesai; 2. bendrovė kompãkt‖inis, —iškas [lot. compactus]: 1. tankus, glaudus, suspaustas; 2. mat. ~ė aibė — topologinės erdvės aibė, kurios kiekviena elementų seka turi ribinį aibei priklausantį tašką. kompãktas, mat. kompaktinė metrinė erdvė. komondòrai [< veng.], tarnybinių aviganių šunų veislė. komodòras [angl. commodore], kai kurių valstybių karinio jūrų laivyno laivų junginio vadas, neturintis admirolo laipsnio. komodà [pranc. commode], neaukšta spinta su 3—5 ištraukiamais stalčiais skalbiniams, papuošalams, smulkiems daiktams laikyti. komizmas [↗ komiškas], estetikoje — tariamų vertybių estetinė išraiška; susidaro iš prieštaravimo tarp tokių reiškinių, kurių vienas žymi tam tikrą pozityvią vertę, o kitas ją menkina. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai