|
-> kolimãcija [lot. collimatio < iškr. lot. collineo — nukreipiu tiesiai]: 1. fiz. siauro lygiagretaus spindulių (elektromagnetinių bangų) ar dalelių (atomų, elektronų ir kt.) pluošto sudarymas optiniu kolimatoriumi; 2. astr. optinio prietaiso paklaida, susidaranti dėl to, kad prietaise vamzdžio sukimosi ašis nėra tiksliai statmena jo optinei ašiai.
kòlika [gr. kolikē (nosos) — žarnų (liga)], pilvo ertmės organų diegliai.
kolijãtas [arab. kollija — visuma], Rylų šalių klasikinių literatūrų vieno autoriaus pilnas raštų rinkinys.
kolidãras [angl. colidar] ↗ ladaras.
-> kolibriai [isp. collbri < karibų k.], maži paukščiai (masė 1,6—20 g) Trochilidae; gyvena Š. ir P. Amerikoje; daugelis ryškių spalvų.
kolibakteriòzė, ūminė užkrečiamoji ž. ū. gyvulių, kailinių žvėrių ir paukščių prieauglio liga; sukelia bakterija žarninė lazdelė Eschericha coli.
koliãžas [pranc. collage — prilipdymas]: 1. tapybos ir grafikos technika: prie pagrindo lipdoma popieriaus, audinio ar kitos medžiagos gabalai ir piešiama ar tapoma; 2. koliažo technika sukurtas kūrinys.
kòliai [angl. collie], tarnybinių aviganių šunų veislė, išvesta Škotijoje; škotų aviganiai.
kolèžas [pranc. collège], Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje ir buvusiose Prancūzijos kolonijose — vidurinė arba nepilna vidurinė mokykla.
-> kolètas [pranc. collet — apykaklė < lot. collum — kaklas]: 1. kai kurių Europos šalių kariuomenės viršutinis drabužis — trumpas munduras (ppr. iš balto audeklo); 2. vid. amžiais dėvėtų drabužių plati, atverčiama apykaklė.
Puslapis 1,093 iš 2,099« Pirmas«...1,0891,0901,0911,0921,0931,0941,0951,0961,0971,098...»Paskutinis »
|
|
Naujausi komentarai