kolektyvizãcija [↗ kolektyvas], TSRS — smulkių, mažo našumo valstiečių ūkių pertvarkymas gamybinio kooperavimo būdu į stambius socialistinius ūkius — kolektyvinius ūkius.
|
||||
|
kolektỹvinis ↗ kolektyvus. kolektỹvas [↗ kolektyvus], socialinė grupė, turinti bendrų uždavinių. kolektà [lot. collecta — rinkliava; bendra malda]: 1. pinigų rinkimas, aukų rinkliava; 2. liturginė katalikų malda, kunigo kalbama per mišias prieš ↗ epistolą (2). kolekcijonúoti [pranc. collectionner], rinkti, daryti kolekcijas. kolèkcininkas, kolekcioniẽrius [pranc. collectionneur < lot.], kolekcijų rinkėjas. kolèkcija [lot. collectio — rinkinys], kokių nors vienos rūšies daiktų (dažnai sistemingas) rinkinys. kolègiškas [↗kolega], draugiškas. kolegijinis, ↗ kolegijos (2) bendrai vykdomas, su ja susijęs. kolègija [lot. collegium — draugija, sąjunga; bendras pareigų ėjimas]: 1. sen. Romoje — grupė asmenų, tvarkiusių tam tikrą valdymo sritį; 2. grupė asmenų, turinčių teisę kartu spręsti jos kompetencijai pavestus klausimus; 3. soc. valstybėje — kolektyvinis organas, vykdantis valdžios, valdymo ar teisingumo funkcijas; 4. feodalizmo epochos vidurinė, aukštesnioji arba aukštoji mokykla privilegijuotų luomų vaikams; 5. Petro I įsteigtas centrinis valdymo organas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 5 | 
Naujausi komentarai