kochinchinai, didelių vištų, kilusių iš P. r. Azijos, veislė.
|
||||
kochinchinai, didelių vištų, kilusių iš P. r. Azijos, veislė. kòchija [pagal vok. botaniko V. D. Kocho (Koch) pavardę], vienmetė žolė arba puskrūmis Kochia; auga stepėse, pusdykumėse, druskožemiuose; pašarinis, dekoratyvinis augalas; vart. ir kurui. kòcheris, med. dantytas instrumentas kraujagyslei užspausti; pavadintas jį sukūrusio šveicarų chirurgo E. Kocherio (Kocher; 1841—1917) pavarde. kobzãrius [ukr. kobzar < ↗ kobza], ukr. liaudies kūrybos atlikėjas ir kūrėjas improvizatorius, dainuojantis ar rečituojantis dūmas ir kt. dainas ir akompanuojantis sau kobza, bandūra arba sukamąja lyra; bandūrininkas. kobzà [ukr. < turkų k. kopuz — vienastygė citra], styginis muz. instrumentas; turi 4—8 stygas; skambinama plektru ir pirštais; vart. Ukrainoje, Moldavijoje, Rumunijoje, Vengrijoje. kobrà [portug. cobra], nuodinga gyvatė Naja; gyvena Afrikoje ir P. Azijoje. KOBOL ↗ COBOL. kobėja [pagal isp. botaniko B. Kobo (Cobo; 1582—1657) pavardę], laipiojantis dekoratyvinis augalas Cobaea; žiedai varpo pavidalo. kobaltinas, mineralas, kobalto arsenido ir kobalto sulfido junginys CoAsS; kobalto rūda, mėlynų dažų žaliava. kòbaltas [vok. Kobold — kaukas, gnomas], chem. elementas Co, atom. Nr. 27; sunkusis metalas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai