koaguliãtas, nuosėdos, susidariusios per koaguliaciją.
|
||||
koaguliãtas, nuosėdos, susidariusios per koaguliaciją. koaguliántai: 1. chemikalai, kuriais sukeliama ir greitinama koaguliacija; 2. farmakologinės medžiagos, skatinančios kraujo krešėjimą. koagulialògija [↗ koagulia(cija) + ↗ …logija], mokslas apie kraujo krešėjimą. koaguliãcija [lot. coagulatio — krešėjimas, stingimas], krekėjimas — koloidinių dalelių sukibimas į stambesnius agregatus. koadjùtorius [↗ ko…. + lot. adjutor — padėjėjas], katalikų bažnyčios vyskupo arba kito aukšto dvasininko padėjėjas. koadaptãcija [↗ ko… + ↗ adaptacija], morfologinis ir funkcinis organų prisitaikymas vienas prie kito per evoliuciją. koacervãtas [lot. coacervatus — surinktas, sukauptas], skysčio lašeliai arba sluoksniai koloidiniame tirpale. koacervãcija [lot. coacervatio — rinkimas į krūvą], sluoksnių arba lašelių susidarymas koloidiniame tirpale. ko… [lot. co… < cum — su, kartu], priešdėlis, reiškiantis buvimą kartu; abipusiškumą; proporcingumą; bendrą veikimą. knòpas [ol. knoop], rutulio pavidalo mazgas laivavirvės gale. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai