kláuzulė [lot. clausula — pabaiga]: 1. išlyga — išimtinė specialiai aptarta sutarties sąlyga, nustatanti vieną iš galimų sutarties vykdymo būdų; 2. kalbos atkarpos pabaiga, kurios skambėjimui teikiama daug svarbos; 3. poezijos eilutės pabaiga, prasidedanti paskutiniu kirčiuotu garsu.
|
||||
|
kláuzijus [pagal vok. fiziko R. J. Klauzijaus (Clausius) pavardę], Cl, nesisteminis entropijos vienetas; 1 Cl= 1 cal/°C = 4,1868 J/K (džaulio kelvinui). klatrãtai [lot. clatratus — užtvertas grotomis], chem. junginiai, susidarantys vienos medžiagos molekulėms užpildžius kitos medžiagos molekulių tuštumas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 3 |  Nėra komentarų | klãstin‖is [gr. klastos — sudaužytas], geol. nuotrupinis, pvz., ~ės uolienos (nuosėdinės uolienos, susidedančios iš senesnių uolienų nuotrupų). (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Geologijos terminai | Kategorija: K | Peržiūrėta: 1 | Nėra komentarų | klãsteris [angl. cluster — grupelė; kekė]: 1. artimų ar gretimų muz. garsaeilio garsų sąskambis; 2. fiz. kekė, pvz., molekulių Δ (molekulių grupė, nesąveikaujanti su kita gretima tos pačios rūšies molekulių grupe). (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Fizikos terminai, Muzikos terminai | Kategorija: K | Peržiūrėta: 7 | Nėra komentarų | klasikin‖is [↗ klasika]: 1. priklausantis sen. graikų ir romėnų kultūrai, pvz., ~ė literatūra, ~ė filologija; 2. tobulas, pavyzdinis; sukurtas kurios nors tautos kultūros suklestėjimo laikotarpiu; sukurtas klasiko; geriausiai, fundamentaliai ištirtas kurios nors mokslo šakos pradininkų; 3. ↗ klasicistinis. klãsikas [↗ klasika]: 1. graikų ir lotynų kalbų, antikinės literatūros specialistas ar tuos dalykus studijuojantis studentas; 2. labai reikšmingų, visų pripažintų, pavyzdinių literatūros ar kitos meno šakos kūrinių autorius (renesanso, klasicizmo laikais — tik žymus antikos autorius); 3. ↗ klasicistas. klãsika [lot. classicus — pirmaklasis, pavyzdinis]: 1. sen. graikų meno laikotarpis (V a.— IV a. pr. m. e. II pusė); 2. reikšmingi, labai meniški kūriniai, turėję įtakos visai tam tikros epochos ar šalies kultūrai. klasifikúoti [↗ klasifikacija], skirstyti objektus į klases (skyrius, grupes) pagal jų bendrus požymius. klasifikãtorius: 1. klasifikuojantis, klasifikaciją darantis asmuo; 2. ksb. aparatas, rūšiuojantis susmulkintą rūdą, anglis ar kt. medžiagas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Kasybos terminai | Kategorija: K | Peržiūrėta: 6 | Nėra komentarų | |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai