kerargiritas [gr. keras — ragas + argyros — sidabras], mineralas, kitaip ↗ chlorargiritas.
|
||||
kerargiritas [gr. keras — ragas + argyros — sidabras], mineralas, kitaip ↗ chlorargiritas. keramzitas [↗ keraminis], biri, lengva, akyta keraminė medžiaga, kurios granulių paviršius aptrauktas sukepusia luobele. keramitas [↗ keraminis]; iki sukepimo degtos plytos keliams grįsti. kerãminis [gr. keramos — molis], molinis, susijęs su keramika. kerãmikas, keramikos specialistas. kerãmika [gr. keramikē (technē) — puodininkystė, puodų gaminimo menas], dailės šaka; degti dirbiniai iš molio arba kt. miner. medžiagų. kèpė [pranc. képi], vyriška minkšta kepurė su keturkampiu snapeliu. kentáuras [gr. Kentauros], sen. graikų miškų arba kalnų demonas — iki juosmens žmogus, nuo juosmens arklys. kèntai, avių veislė, kitaip ↗ romnimaršai. kenotrònas [gr. kenos — tuščias + ↗ (elektronas], vakuuminis diodas, lyginantis kintamąją el. srovę. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai