|
-> kazõkas [rus. kazak]: 1. XIV—XVII a. Rusų valstybės pakraščių laisvose žemėse apsigyvenęs laisvas žmogus arba pabėgėlis, t. p. asmuo, tarnavęs kariuomenėje valstybės pakraščiuose (tarnybinis Δ); asmuo, priklausęs kariniam kazokų luomui (XVIII—XX a. pr.); 2. didiko dvaro tarnas; 3. liaudies šokis kitaip ↗ kazačiokas.
kazinò [pranc. casino < it. casino — namelis]: 1. lošimo namai; 2. restoranas su įv. pramogomis.
kãzis, musulmonų teisėjas, kitaip ↗ kadis.
kazemãtas [pranc. casemate < it. casamatta]: 1. atspari gynybinio statinio patalpa, sauganti nuo sviedinių ir bombų; 2. šarvuota patalpa laive patrankai, sviediniams laikyti, žmonėms apsaugoti; plačiai naudota XIX a. II pusėje ir XX a. pradžioje; 3. tvirtovės patalpa; naud. kaip kalėjimas.
-> kazeinas [lot. caseus (kilm. casei) — sūris], sudėtinis pieno baltymas, fosfoproteidas; balti beskoniai ir bekvapiai milteliai; jame yra visų žmogaus organizmui reikalingų aminorūgščių.
kazakinas [rus. kazakin], viršutinis drabužis iš milo, per juosmenį įdurtas, viršutinė dalis prigludusi prie kūno, apatinė (nugaros pusėje) su paraukimais, išplatinta; XIX a.—XX a. pr. dėvėtas rytų slavų tautų.
kazačiòkas, ukr. liaudies šokis; šokamas ir rusų, baltarusių; muz. metras 2/4, tempas greitas; šoka grupė; sustojusi ratu, žvaigždute, arba pora.
kavitãcija [lot. cavitas — tuštuma], garų ar dujų burbuliukų susidarymas skystyje.
kavernomètr‖as [caverna + ↗ …metras], prietaisas gręžinio skersmens kitimui matuoti: fiksuojamas į gręžinio sieneles įremtų ~o kojų padėties kitimas, kurį perduoda varžinis daviklis (varžinis Δ), arba matuojamas laikas, per kurį ultragarso impulsas nueina atstumą siųstuvas — gręžinio sienelė — imtuvas (ultragarsinis Δ).
-> kavèrninis [↗ kaverna], akytas, turintis ertmių.
Puslapis 1,134 iš 2,099« Pirmas«...1,1301,1311,1321,1331,1341,1351,1361,1371,1381,139...»Paskutinis »
|
|
Naujausi komentarai