kauzatỹvas [lot. causativus — priežastinis], lingv. veiksmažodžio forma, reiškianti, kad subjektas ne pats veikia, o verčia atlikti veiksmą, pvz., gr. „phobeō” (priverčiu bijoti, baidau) — „phebomai” (bijau).
|
||||
|
kauzalùs [lot. causalis — priežastinis], priežastinis, priežastingai sąlygotas. kauzalizmas [lot. causalis — priežastinis] ↗ determinizmas. kauzãlinis ↗ kauzalus. kauzálgija [gr. kausis — deginimas + algos — skausmas], deginantys skausmai, kylantys dėl periferinių nervų pažeidimo. kautskizmas, oportunistinės socialdemokratijos srovė, gavusi pavadinimą pagal jos įkūrėjo Vokietijos socialdemokratų ir II Internacionalo lyderio ir teoretiko K. Kautskio (Kautsky) pavardę. kauterizãcija, med. audinių prideginimas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 14 |  Nėra komentarų | káuteris [gr. kautēr — įkaitinta geležis], med. prideginimo prietaisas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Medicininiai terminai | Kategorija: K | Peržiūrėta: 13 | Nėra komentarų | kaustobiolitai [gr. kaustos — degus + ↗ bio… + ↗…litas], org. kilmės iškastinės degiosios medžiagos, pvz., anglys, nafta. káustin‖is [↗ kaustikas], turintis stiprių šarminių savybių; gailus, ėdus, pvz., ~ė soda — techniškasis natrio hidroksido (natrio šarmo) pavadinimas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai