kantonistai [vok. Kantonisten < Kanton — apygarda]: 1. Prūsijoje (1733—1813) — karo prievolininkai rekrutai, imami į kariuomenę pagal apygardas (kantonus); 2. Rusijoje (1805—56) — kareivių sūnūs, kurie nuo gimimo dienos buvo paimti kar. žinybos įskaiton.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Kariniai terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 0 |  Nėra komentarų | kantònas [pranc. canton]: 1. Šveicarijos federacinės teritorijos vienetas; 2. Belgijos, Prancūzijos ir Prūsijos (1733—1813) adm. terit. vienetas; Prancūzijoje dar ir rinkimų į generalinę tarybą apygarda. kantizmas, vok. filosofo I. Kanto (Kant; 1724—1804) doktrina, skelbianti, kad pažinimo objektas priklauso nuo pažinimo subjekto, kad subjektas pažindamas operuoja apriorinėmis kategorijomis, kurios nepriklauso nuo patyrimo ir daro jį galimą, kad daiktai, egzistuojantys už mūsų sąmonės, yra nepažinūs. kantilenà [lot. cantilena]: 1. muz. kūrinio teksto intonavimo būdas; pasižymi daininga melodika; 2. vid. amžiais ir renesanso epochoje vokalinės muzikos kūrinys; 3. šešių eilučių strofa, kurios V ir VI eilutę sudaro pakartotos I ir II eilutė. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Muzikos terminai | Kategorija: K | Peržiūrėta: 9 | Nėra komentarų | kántelė [suom. kantele], styginis karelų ir suomių liaudies muzikos instrumentas; kanklių tipo, 5—13 stygų; dabar turi iki 34 stygų. kantatà [it. cantata < lot. canto — dainuoju]: 1. vokalinės instrumentinės muzikos žanras; didelės apimties lyrinio, epinio ar draminio (dažn. iškilmingo) pobūdžio muz. kūrinys solistams, chorui ir orkestrui; 2. iškilmingas eilėraštis, šlovinantis reikšmingą įvykį, asmenį; ppr. yra muz. kantatos tekstas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Muzikos terminai | Kategorija: K | Peržiūrėta: 598 | Nėra komentarų | kántas [vok. Kante, lenk. kant, rus. kant]: 1. ntk. briauna; 2. lygintuvu arba kitaip apdorotas drabužio kraštas, sulenkimas; 3. ntk. įsiuvas — spalvota juostelė, įsiūta į drabužio kraštą arba siūlę. kantaridinas, org. junginys, kurio yra minkštavabalio Cantharis kraujyje ir lytinėse liaukose; Δ erzina odą ir gleivinę, sukelia jų uždegimą, galvos skausmus, traukulius, pykinimą. kantaridės [gr. kantharides], minkštavabaliai Cantharis; gyvena ant žydinčių žolių, krūmų. kantãras2 [arab. qintar < lot. centenarium — šimto svarų svoris], masės vienetas, vartotas Art. Rytų ir Viduržemio jūros šalyse; Egipte prilygo 44,93 kg, Alžyre 54,6—61,43 kg, Maroke 50,8 kg, Tunise 50,69 kg, Graikijoje 56,32 kg, Turkijoje 56,45 kg. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai