kamertònas [vok. Kammerton]: 1. nustatyto aukščio garsas, pagal kurį derinami muz. instrumentai; 2. muz. prietaisas; plieninė šakutė, išduodanti tikslų garsą a1.
|
||||
kamertònas [vok. Kammerton]: 1. nustatyto aukščio garsas, pagal kurį derinami muz. instrumentai; 2. muz. prietaisas; plieninė šakutė, išduodanti tikslų garsą a1. kamerkolègija [vok. Kammerkoltegium]: 1. feodalizmo laikų įstaiga, tvarkiusi karaliaus pajamas; 2. Petro I įsteigta Rusijos įstaiga, iki 1802 tvarkiusi valstybės pajamas. kamerjùnkeris [vok. Kammerjunker], carinės Rusijos ir buvusios Vokietijos valdovų rūmų žemesnysis titulas. kameristė [it. camerista < camera — kambarys], turtingos ponios tarnaitė. kamerin‖is: 1. susijęs su kamera; turintis kamerą; sudarytas iš kamerų; 2. skirtas nedidelei patalpai, nedideliam klausytojų ar žiūrovų skaičiui; parašyta nedideliam instrumentų arba balsų skaičiui, pvz., ~ė muzika. kamerhèras [vok. Kammerherr], V. Europoje ir Rusijoje — rūmų tarno titulas (aukštesnis už kamerjunkerį); tą titulą turėjęs asmuo. kamerfrelina [vok. Kammerfräulein], Rusijoje feodalizmo laikais — aukštųjų pareigūnų dukterų rūmų titulas, duodantis merginoms teisę būti priimamoms caro rūmuose; tą titulą turėjusi moteris. kamerdineris [vok. Kammerdiener], pono namų (rūmų) tarnas; rūbininkas. kameralistika [vok. Kameralistik < lot. camera — rūmų iždas]: 1. specialus adm. ir ek. žinių disciplinų ciklas, kuris buvo dėstomas vid. amžiais Europos universitetuose; 2. Vokietijos XVII—XVIII a. kameralinio (rūmų, valstybės) ūkio tvarkymo administracinių ir ūkinių duomenų visuma. kãmera [lot. camera — skliautas, kambarys, palata]: 1. techn. uždara erdvė pastate, prietaise, mašinoje, pvz., variklio degimo Δ, padangos Δ, kamuolio Δ; 2. kalinių kambarys kalėjime; 3. frankų karalių valstybės iždinė, vėliau įstaiga, tvarkiusi karaliaus pajamas; 4. ksb. neilgas, bet platus požeminis kasinys, kuriame įrengiamos patalpos; 5. įtaisas, kurio ertmėje kas nors vyksta, pvz., filmavimo Δ; 6. fiz. prietaisas elementariosioms dalelėms ir kosm. spinduliams stebėti ir tirti, pvz., burbuliukų Δ; 7. švininis aparatas sieros rūgščiai gaminti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai