kamènos [lot. Camenae], sen. romėnų mitologijoje— deivės, mokslo ir meno globėjos; Δ atitinka sen. graikų mūzas.
|
||||
|
kamendùliai ↗ kamalduliai. kamèlija [pranc. camelia; pagal it. gamtininko P. Kamelio (Camelli) pavardę], visžalis medis arba krūmas Camellia; savaime auga P. ir R. Azijos tropinio ir subtropinio klimato juostose; kai kurios rūšys yra aliejiniai, prieskoniniai, dekoratyviniai, vaistiniai augalai. kamėja [pranc. camée < it. cammeo], gemos rūšis; iškiliai iškaltas arba išraižytas brangakmenis ar pusbrangis akmuo, papuošalas. kámbuzas [ol. kombuis], laivo virtuvė. kámbras [pagal D. Britanijos Velso pusiasalio lot. pavadinimą Kambrija (Cambria)], Žemės geol. istorijos paleozojaus eros I periodas; per tą laikotarpį susidariusių uolienų sistema. kambistas [it. cambista — pinigų keitėjas]: 1. smulkus bankininkas, prekiautojas vekseliais arba užsienio monetomis; 2. vekselinių arbitražinių skaičiavimų kalkuliatorius. kabis [lot. cambium — apykaita], brazdas — augalų antrinis gaminamasis audinys. kabio [it. cambio — keitimas], paskolos raštas, kitaip ↗ vekselis. kamarilė [isp. camarilla < camara — karaliaus rūmai], Ispanijoje — Ferdinando VII (XIX a.) ir vėlesnių karalių privilegijuotų dvariškių grupė; klika. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 2 | 
Naujausi komentarai