diskretùs [lot. discretus — atskirtas], netolydus, trūkus, nutrūkstamas, kintantis, šuoliškas, santykiškai savarankiškas, atskiras visumos atžvilgiu.
|
||||
diskretùs [lot. discretus — atskirtas], netolydus, trūkus, nutrūkstamas, kintantis, šuoliškas, santykiškai savarankiškas, atskiras visumos atžvilgiu. diskrètiškas [pranc. discret], vertas pasitikėjimo, laikantis paslaptį; slaptas; taktiškas. diskrètinis ↗ diskretus. diskreditúoti [pranc. discréditer], griauti pasitikėjimą, autoritetą, kompromituoti. diskreditãcija [pranc. discréditation], pasitikėjimo, autoriteto griovimas, prestižo, garbės mažinimas. diskrècin‖is [↗ diskrecija], veikiantis savo nuožiūra, pvz., ~ė valdžia, kurios nevaržo jokie nuostatai. diskrècija [pranc. discrétion], pareigūno ar valst. organo teisė spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra. diskrãzija [↗ dis… + gr. krasis — mišinys], med. kūno skysčių santykio sutrikimas. diskotekà [↗ diskas + gr. thēkē — talpykla, dėžė]: 1. muz. plokštelių laikymo vieta; 2. kultūrinis (dažn. pramoginis) renginys, vakaras (klausomasi plokštelių muzikos, dažnai pagal ją ir šokama). diskontúotojas [angl. discounter], asmuo ar įstaiga, atliekanti vekselių diskontą. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai