Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Disjunktyvinis

disjunktỹvinis ↗ disjunktyvus.

Disjunktyvas

disjunktỹvas [↗ disjunktyvus], Žemės plutos sluoksnių trūkis, pakeičiantis jų tįsą; disjunktyvine dislokacija.

Disjunkcija

disjùnkcija [lot. disjunctio — atskyrimas]: 1. log. veiksmas, reiškiamas jungtimi „ar(ba)”; 2. sudėtinis teiginys, sudarytas su jungtimi „ar(ba)”; 3. chromosomų persiskyrimas, ląstelei dalijantis anafazės metu; 4. augalų išplitimo ploto (arealo) persiskyrimas į nesusisiekiančias dalis.

Disipacija

disipãcija [lot. dissipatio — sklaida]: 1. fizikinės sistemos energijos mažėjimas (išsisklaidymas), dažn. dėl jos virtimo šiluma; 2. astr. žvaigždžių spiečiaus žvaigždžių sklaida tarpžvaigždinėje erdvėje; 3. astr. kosm. kūno, pvz., Žemės, atmosferos dujų sklaida tarpplanetinėje erdvėje.

Disimuliacija

disimuliãcija [lot. dissimulatio — slėpimas], med. tyčinis savo ligos arba jos požymių slėpimas.

Disimiliacija

disimiliãcija [lot. dissimilatio — virtimas nepanašiu]: 1. organizmo medžiagų apykaitos dalis — sudėtingų org. medžiagų skaidymasis į paprastesnes; išsiskirianti energija panaudojama gyvybiniams procesams; 2. lingv. vieno iš 2 vienodų arba panašių žodžio garsų virtimas skirtingu garsu, pvz., liet. tarmėse „lendrė”, „dirgėlė” iš „nendrė”, „dilgėlė”.

Disidentas

disideñtas [lot. dissidens (kilm. dissidentis) — nesutinkantis, prieštaraujantis]: 1. asmuo, nepripažįstantis (nesilaikantis) oficialios valstybės religijos; 2. asmuo, nepripažįstantis (nesilaikantis) viešpataujančios ideologijos.

Disharmonija

disharmònija [↗ dis… + ↗ harmonija]: 1. garsų nedarnumas, harmonijos nebuvimas; 2*. nesutarimas, nedarna.

Disgrafija

disgrãfija [↗ dis… + ↗ …grafija], sugebėjimo rašyti sutrikimas.

Disfunkcija

disfùnkcija [↗ dis… + ↗ funkcija], fiziol. audinio, organo arba organų sistemos funkcijos sutrikimas.