disjunktỹvinis ↗ disjunktyvus.
|
||||
disjunktỹvinis ↗ disjunktyvus. disjunktỹvas [↗ disjunktyvus], Žemės plutos sluoksnių trūkis, pakeičiantis jų tįsą; disjunktyvine dislokacija. disjùnkcija [lot. disjunctio — atskyrimas]: 1. log. veiksmas, reiškiamas jungtimi „ar(ba)”; 2. sudėtinis teiginys, sudarytas su jungtimi „ar(ba)”; 3. chromosomų persiskyrimas, ląstelei dalijantis anafazės metu; 4. augalų išplitimo ploto (arealo) persiskyrimas į nesusisiekiančias dalis. disipãcija [lot. dissipatio — sklaida]: 1. fizikinės sistemos energijos mažėjimas (išsisklaidymas), dažn. dėl jos virtimo šiluma; 2. astr. žvaigždžių spiečiaus žvaigždžių sklaida tarpžvaigždinėje erdvėje; 3. astr. kosm. kūno, pvz., Žemės, atmosferos dujų sklaida tarpplanetinėje erdvėje. disimuliãcija [lot. dissimulatio — slėpimas], med. tyčinis savo ligos arba jos požymių slėpimas. disimiliãcija [lot. dissimilatio — virtimas nepanašiu]: 1. organizmo medžiagų apykaitos dalis — sudėtingų org. medžiagų skaidymasis į paprastesnes; išsiskirianti energija panaudojama gyvybiniams procesams; 2. lingv. vieno iš 2 vienodų arba panašių žodžio garsų virtimas skirtingu garsu, pvz., liet. tarmėse „lendrė”, „dirgėlė” iš „nendrė”, „dilgėlė”. disideñtas [lot. dissidens (kilm. dissidentis) — nesutinkantis, prieštaraujantis]: 1. asmuo, nepripažįstantis (nesilaikantis) oficialios valstybės religijos; 2. asmuo, nepripažįstantis (nesilaikantis) viešpataujančios ideologijos. disharmònija [↗ dis… + ↗ harmonija]: 1. garsų nedarnumas, harmonijos nebuvimas; 2*. nesutarimas, nedarna. disgrãfija [↗ dis… + ↗ …grafija], sugebėjimo rašyti sutrikimas. disfùnkcija [↗ dis… + ↗ funkcija], fiziol. audinio, organo arba organų sistemos funkcijos sutrikimas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai