diapáuzė [gr. diapausis — pertrauka, sustojimas], gyvūnų vystymosi ramybės periodas, kai laikinai sulėtėja medžiagų apykaita ir organų vystymasis.
|
||||
|
dianà, šunbeždžionė Cercopithecus diana; gyvena Afrikoje į p. nuo Sacharos. Dianà, romėnų mėnulio ir medžioklės deivė, tapati sen. graikų Artemidei. diãmetras [gr. diametros], skersmuo. diametralùs [lot. diametralis < gr.], visiškai priešingas, esantis priešingame taške; susijęs su priešingais taškais. diamagnetizmas [↗ dia… + ↗ magnetizmas], medžiagos savybė: medžiagos įmagnetėjimas išoriniame magn. lauke yra priešingos krypties negu įmagnetinantis laukas. diamagnètikas [↗ diamagnetizmas], medžiaga, kurios atomų ar molekulių magn. momentai, jei nėra išorinio magn. lauko, lygūs nuliui. dialògas [gr. dialogos — pokalbis]: 1. 2 ar daugiau veikėjų pokalbis lit. kūrinyje (dramos kūrinyje — pagrindinė kalbinės išraiškos forma); 2. lit. žanras eiliuotas (nedraminis) arba prozos kūrinys, parašytas pokalbio forma; 3. keitimasis informacija tarp žmogaus ir skaičiavimo mašinos, pvz., programuotajame mokyme.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Literatūros terminai |  Kategorija: D |  Peržiūrėta: 100 |  Nėra komentarų | dializė [gr. dialysis — atskyrimas], koloidinių dalelių išskyrimo iš koloidinių tirpalų būdas. dializãtorius [↗ dializė], prietaisas, kuriuo šalinamos priemaišos iš koloidinių ir polimerų tirpalų. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai