Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Demokratija

demokrãtija [gr. dēmokratia — liaudies valdžia]: 1. valdžia, faktiškai ar formaliai kylanti iš visuomenės (bendruomenės) daugumos valios; 2. visuomeninių organizacijų, darbo kolektyvų tvarkymosi principas, pagrįstas narių savaveiksmiškumu, aktyviu dalyvavimu organizacijų veikloje ir vadovavime; vadovaujančiųjų organų renkamumas, pakeičiamumas, atsiskaitomumas kolektyvui.

Demokratas

demokrãtas: 1. demokratijos šalininkas; 2. demokratų partijos narys.

Demografija

demogrãfija [gr. dēmos — liaudis; čia: gyventojai + ↗… grafija]: 1. mokslas, tiriantis gyventojų sudėtį, kiekybinius ir kokybinius jos kitimus, gyventojų judėjimą; 2. gyventojų statistikos duomenys.

Demoduliuoti

demoduliúoti, rad. išskirti signalą, nešantį informaciją, iš tuo signalu moduliuotų aukštojo dažnio virpesių.

Demoduliatorius

demoduliãtorius [↗ demoduliacija], ↗ detektorius(1), detektuojantis moduliuotus aukštojo dažnio virpesius.

Demoduliacija

demoduliãcija [↗ de… + ↗ moduliacija] ↗ detekcija.

Demodekozė

demodekòzė, invazinė gyvulių liga; sukelia Demodex genties erkės, parazituojančios plaukų maišeliuose, prakaito ir riebalų liaukose.

Demobilizuoti

demobilizúoti [↗ demobilizacija]: 1. paleisti karius iš tikrosios karo tarnybos į atsargą arba dimisiją; 2. pertvarkyti ginkluotąsias pajėgas ir valstybės ekonomiką taikos metui; 3*. silpninti susikaupimą, parengtį; atpalaiduoti, trikdyti.

Demobilizacija

demobilizãcija [↗ de… + ↗ mobilizacija]: 1. karių paleidimas iš tikrosios karo tarnybos į atsargą arba dimisiją; 2. ginkluotųjų pajėgų ir valst. ekonomikos pertvarkymas taikos metui; 3*. pasitraukimas iš veiklos; energijos, noro veikti, parengties, susikaupimo silpnėjimas.

Demiurgas

demiùrgas [gr. dēmiurgos — amatininkas, kūrėjas]: 1. sen. Graikijoje — laisvasis amatininkas, meistras, menininkas; 2. kai kuriuose gr. dorėnų poliuose — aukščiausiasis vyriausybės asmuo; 3. Platono filosofijoje — dievas, kuriantis pasaulį iš amžinai egzistuojančio pirminio chaoso ar prado; 4*. kuriančioji jėga, kūrėjas.