|
-> tabuliãtorius [pranc. tabulateur < lot. tabula]: 1. rašomosios mašinėlės įtaisas lentelėms, tekstui stulpeliais spausdinti; 2. elektromechaninis perforacinis skaičiavimo įrenginys skaitmeniniams duomenims iš perforacinių kortų apdoroti ir tabuliagramoms spausdinti.
tabuliãtai, iškastiniai koraliniai polipai Tabulata, gyvenę jūrose nuo ordoviko iki permo periodo.
tabuliagramà [lot. tabula — lentelė + ↗ …grama], skaičiavimo tekstas, tabuliatoriumi užrašytas ant popieriaus juostos.
tabulatūrà [vok. Tabulatur < lot. tabula — lentelė]: 1. XV—XVII a. instrumentinės muzikos kūriniams užrašyti vartota ženklų, raidžių ir skaitmenų sistema; 2. šia sistema užrašytų kūrinių rinkiniai.
-> tabula rasa [sk. tabulia raza; lot.], švari lenta, t. y. švarus lapas, neliestas, tyras dalykas; vaiko siela.
tabù [< polinez.]: 1. pirmykščių tautų griežtas draudimas paliesti kurį nors daiktą, asmenį ar gyvulį arba atlikti tam tikrus veiksmus; sulaužius šį draudimą, gresianti antgamtinių jėgų bausmė; 2. pats draudžiamasis daiktas, asmuo, gyvulys veiksmas.
taboritai [pagal Taboro (ček. Tábor) kaimo Čekijoje pavadinimą], husitų judėjimo radikalioji grupė (daugiausia valstiečiai, miesto varguomenė, amatininkai, nusigyvenę riteriai, žemesnieji dvasininkai).
tãboras [tiurkų k. tabur]: 1. vado vadovaujama klajojanti čigonų šeimų grupė, kurios daugumą narių sieja giminystės arba gentystės ryšiai; 2. čigonų stovykla, gurguolė; 3. įtvirtinimas iš kar. gurguolės vežimų priešo atakai atremti.
tablò [pranc. tableau — skydas, vaizdas]: 1. švieslentė — lenta arba skydas, sutartiniais ženklais, šviesos ir kitokiais signalais rodanti kontroliuojamo objekto būseną, informuojantis žiūrovus sprt. salėse, stadionuose ir pan.; 2. cirko reginys — tam tikromis pozomis sugrupuotų arklių padėtis manieže.
-> tablinumas [lot. tablinum], sen. romėnų gyv. namo patalpa (dažn. kvadratinė) tarp atriumo ir peristilio.
|
|
Naujausi komentarai