štalméisteris [vok. Stallmeister — arklidės viršininkas], feodalizmo laikų V. Europoje — rūmų arba dvaro tarno laipsnis.
|
||||
|
štãgas [ol. stag], laivavirvė, laikanti iš priekio stiebus, stengas, bušpritą ir kitokią rangauto įrangą laivo diametralinėje plokštumoje. štabsròtmistras [↗ štabas + ↗ rotmistras], carinės Rusijos kariuomenės kavalerijos karininko laipsnis, žemesnioji (II) rotmistro laipsnio kategorija. štabskapitõnas [vok. Stabskapitän], carinės Rusijos kariuomenės (išskyrus kavaleriją) karininko laipsnis, žemesnioji (II) kapitono laipsnio kategorija. štãbelis [vok. Stabel], tvarkingai sukrauta vienetinių arba įpakuotų medžiagų rietuvė. štãbas [vok. Stab]: 1. ginkluotųjų pajėgų valdymo organas; 2. renginio, akcijos, organo vadovaujamasis organas. šropšỹrai, avių veislė, išvesta Anglijoje, Šropšyro ir Stafordšyro (Shropshire, Staffordshire) grafystėse; Δ auginami vilnoms ir mėsai. šriftas [vok. Schrift], rašto grafinė forma; vienos grafinės formos rankraštinių, pieštinių, graviruotų, renkamųjų (spaustuvinių) raidyno raidžių ir kitų rašto ženklų rinkinys. šrapnèlis [pagal D. Britanijos išradėjo H. Šrapnelio (Shrapnel) pavardę], artilerijos sviedinys, pripildytas rutulinių kulkų ir sprogstantis nustatytame trajektorijos taške ore. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 4 | 
Naujausi komentarai