špilis [vok. Spill, ol. spil]: 1. archit. smailė — vertikali ištęsto kūgio arba piramidės viršūnė ant pastato arba jo bokšto; 2. laivo gervė su vertikaliu būgnu inkarui pakelti ir nuleisti, švartlyniui įtempti, tinklams traukti.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Architektūros terminai |  Kategorija: Š |  Peržiūrėta: 6 |  Nėra komentarų | špicrutenas [vok. Spieβrute (dgs. Spieβruten)] ↗ špicrutė. špicrùtė [vok. Spieβrute < Spieβ — ietis, iešmas + Rute — rykštė], ilga, lanksti rykštė, vartota fizinėms bausmėms (daugiausia kariuomenėje). špicai [vok. Spitz], dekoratyvinių šunelių veislių grupė; nedideli, tankiais švelniais plaukais, stačiomis ausimis. špãtelis [vok. Spatel], ntk.: 1. glaistytuvas; 2. med. mentelė. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Medicininiai terminai | Kategorija: Š | Peržiūrėta: 17 | Nėra komentarų | špãtas [vok. Spat < spalten — skilti plyšiais]: 1. sen. pavadinimas mineralų, kurie neturi metalinio blizgesio ir yra skalūs keliomis kryptimis, pvz.: feldšpatai, kalcitas, baritas; 2. arklių (retai darbinių jaučių) liga — lėtinis kojų kaulų uždegimas. špántai [ol. spant — sija], laivo korpuso, lėktuvo fiuzeliažo griaučių skersinės sijos, prie kurių tvirtinama išorinė apkala. španháutai [ol. spanthout] ↗ špantai. špãleriai [vok. Spalier < it. spalliera]: 1. kariuomenės eilės iš abiejų kelio pusių juo vykstančiam asmeniui pagerbti; 2. rankomis austi sienų gobelenai iš vilnonių arba šilkinių siūlų; 3. medžių arba krūmų eilės abipus tako, kelio. špagãtas [vok. Spagat < it.]: 1. gimnastikos pratimas: gimnastas sėda, skėsdamas kojas, kol jos visu ilgiu susiliečia su grindimis, sudarydamos tiesią liniją; 2. stipri virvelė, vart. kam supakuoti, surišti, susiūti. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai