šliùpas [ol. sloep], vienstiebis karo burlaivis su 2 burėmis.
|
||||
šliùpas [ol. sloep], vienstiebis karo burlaivis su 2 burėmis. šlikeris [vok. Schlicker < Schlick — dumblas]: 1. lydžiųjų sunkiųjų spalvotųjų metalų (švino, bismuto, alavo) likvacinio rafinavimo pusgaminis, kuriame susikaupia tankesnės ir sunkiau lydomos priemaišos; 2. tiršta tešlos pavidalo masė iš maltų silikatinių medžiagų fajanso, porceliano dirbiniams, ugniai atspariems blokams, keraminėms plytelėms gaminti. šlifúoti [vok. schleifen]: 1. apdirbti metalo, medienos, stiklo ar kt. medžiagų paviršių abrazyviniais įrankiais ir medžiagomis, kad jis būtų lygus, tikslių matmenų ir formų; gludinti; 2*. tobulinti, gerinti; suteikti išorinį blizgesį, auklėti. šlifas [vok. Schliff]: 1. metalo arba jo lydinio makrostruktūros ir mikrostruktūros tyrimo bandinys, kurio paviršius nušlifuotas (kartais ir nupoliruotas) ir išėsdintas rūgštimi arba šarmu; 2. geol. plona, gerai nušlifuota uolienos arba mineralo plokštelė, tinkama tirti poliarizaciniu mikroskopu. šlichtúoti, tekst. apdoroti metmenis šlichtu. šlichtas [vok. Schlichte], klijai, kurių pagrindas yra celiuliozės dariniai, polivinilo alkoholis, poliakriloamidas, krakmolas; vart. tekstilės pramonėje. šlich‖as [vok. Schlich], ksb. sunkiųjų mineralų koncentratas, gautas, išplovus purias uolienas; iš ~o gaunami taurieji metalai. šlefas [vok. Schleife — kaspinas]: 1. radioelektronikoje — metalinio arba dielektrinio radijo bangolaidžio, juostinės linijos, koaksialinio kabelio atkarpa, kuri, fideriu perduodant mikrobangų energiją, veikia kaip reaktyvinis dvipolis; 2. ilgas nukaręs suknelės apatinis kraštas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai