Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

šliupas

šliùpas [ol. sloep], vienstiebis karo burlaivis su 2 burėmis.

šlikeris

šlikeris [vok. Schlicker < Schlick — dumblas]: 1. lydžiųjų sunkiųjų spalvotųjų metalų (švino, bismuto, alavo) likvacinio rafinavimo pusgaminis, kuriame susikaupia tankesnės ir sunkiau lydomos priemaišos; 2. tiršta tešlos pavidalo masė iš maltų silikatinių medžiagų fajanso, porceliano dirbiniams, ugniai atspariems blokams, keraminėms plytelėms gaminti.

šlifuoti

šlifúoti [vok. schleifen]: 1. apdirbti metalo, medienos, stiklo ar kt. medžiagų paviršių abrazyviniais įrankiais ir medžiagomis, kad jis būtų lygus, tikslių matmenų ir formų; gludinti; 2*. tobulinti, gerinti; suteikti išorinį blizgesį, auklėti.

šlifas

šlifas [vok. Schliff]: 1. metalo arba jo lydinio makrostruktūros ir mikrostruktūros tyrimo bandinys, kurio paviršius nušlifuotas (kartais ir nupoliruotas) ir išėsdintas rūgštimi arba šarmu; 2. geol. plona, gerai nušlifuota uolienos arba mineralo plokštelė, tinkama tirti poliarizaciniu mikroskopu.

šlichtuoti

šlichtúoti, tekst. apdoroti metmenis šlichtu.

šlichtas

šlichtas [vok. Schlichte], klijai, kurių pagrindas yra celiuliozės dariniai, polivinilo alkoholis, poliakriloamidas, krakmolas; vart. tekstilės pramonėje.

šlichas

šlich‖as [vok. Schlich], ksb. sunkiųjų mineralų koncentratas, gautas, išplovus purias uolienas; iš ~o gaunami taurieji metalai.

šleifas

šlefas [vok. Schleife — kaspinas]: 1. radioelektronikoje — metalinio arba dielektrinio radijo bangolaidžio, juostinės linijos, koaksialinio kabelio atkarpa, kuri, fideriu perduodant mikrobangų energiją, veikia kaip reaktyvinis dvipolis; 2. ilgas nukaręs suknelės apatinis kraštas.

šlamas

šlãmas [vok. Schlamm]: 1. ksb. smulkių (10—40μ m) miner. dalelių (rūdos, anglių) mišinys su vandeniu; 2. met. miltelių pavidalo tarpinis produktas, turintis tauriųjų metalų; 3. nuosėdos, išsiskiriančios iš filtruojamo skysčio.

šlakas

šlãkas [vok. Schlacke]: 1. met. procesų produktas — skystis, kuris susirenka ant išlydyto metalo paviršiaus; kietėdamas virsta į stiklą arba akmenį panašia medžiaga; 2. kuro gargažė, kuri sukepa arba susilydo kūryklose iš kietojo kuro (akmens anglių, kokso) miner. dalelių.