Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Svopas

svòpas [angl. swap — mainai], centr. bankų atliekamas savo šalies valiutos keitimas į užsienio valiutą, įsipareigojant ją vėl po kurio laiko apkeisti.

Svita

svità [pranc. suite]: 1. žymaus asmens, aukšto pareigūno palydovai; palyda; 2. geol. vienodo senumo uolienų sluoksnių kompleksas, susidaręs panašiomis sąlygomis; regioninis stratigrafinis vienetas.

Svipgeneratorius

svipgenerãtorius [angl. sweep — mostas, nuolatinis judėjimas + ↗ generatorius], svyruojančio, dažnio generatorius — prietaisas, kuriantis aukštojo dažnio el. virpesius, kurių dažnis periodiški kinta pagal tam tikrą, pvz., sinusoidės, dėsnį; vart. daugiausia radioelektroninei aparatūrai derinti.

Svinguoti

svingúoti, atlikti muz. kūrinį arba šokį ↗ svingo stiliumi.

Svingas

svingas [angl. swing — svyravimas, ritmas, polėkis]: 1. XX a. 4—5 d-mečio džiazo stilius; jam būdinga pastoviai pulsuojanti (sinkopinė) ritmika, šio stiliaus kūriniai dažniausiai atliekami didelių orkestrų; 2. viena džiazo išraiškos priemonių: pastoviai pulsuojanti ritmika grindžiama nuolatiniais ritminių akcentų paaukštinimais arba uždelsimais.

Svastika

svãstik‖a [skr. svasti — palaima], kryžiaus pavidalo ženklas su lygiais, stačiu kampu užlenktais galais, vienas sen. Indijos, Kinijos kulto rel. ženklų, saulės, derlingumo simbolis; hitlerininkai padarė ~ą valst. emblema, nacistų skiriamuoju ženklu.

Svaradžas

svarãdžas [hindi k. svarāja — sava valdžia], Indijos nacionalinio išsivadavimo judėjimo programa, raginusi siekti Indijos savivaldos Britanijos imperijos sudėtyje, vėliau — visiškos nepriklausomybės.

Suverenus

suverenùs: 1. turintis suvereno teises; 2. visiškai nepriklausomas nuo kt. valstybės.

Suverenitetas

suverenitètas [pratic. souveraineté]: 1. valstybės nepriklausomybė — teisė savarankiškai tvarkyti savo vidaus ir užsienio reikalus; 2. kiekvienai tautai priklausančių aukščiausių teisių visuma; 3. kiekvienos valstybės piliečių teisė savo nuožiūra nustatyti socialinę ekonominę sistemą ir valdymo formą.

Suvereninis

suverèninis ↗ suverenus.