Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Supozitorijus

supozitòrijus [lot. suppositorium — žvakutė], žvakutė — vaistų forma: kieta, cilindro nusmailintais galais pavidalo; Δ, įkištas į tiesiąją žarną arba makštį, ištirpsta.

Supozicija

supozicija [lot. suppositio — padėjimas, pakišimas]: 1. prielaida, numatymas, spėjimas, hipotezė; laikina prielaida, apie kurią dar nežinoma, ar ji teisinga ar klaidinga; 2. semantinė reikšmė, kurią įgauna posakyje žodis ar žodžių grupė.

Suportas

supòrt‖as [pranc. support — pastovas], pjovimo staklių dalis, kurios įtvare tvirtinamas pjovimo įrankis; ~ą su įrankiu galima pastumti skersai, išilgai arba įstrižai.

Suponuoti

suponúoti [lot. supponere — padėti po kuo nors], turėti kaip prielaidą, kaip sąlygą, numatyti.

Suplikacijos

suplikãcijos [lot. supplicatio — viešas maldavimas], maldaujamo pobūdžio rel. giesmės.

Supletyvizmas

supletyvizmas [pranc. supplétif — pridėtinis], žodžio formų sudarymas iš įv. šaknų, pvz., liet. „aš” ir „manęs”; Δ būdingas indoeuropiečių kalboms.

Suplementas

suplemeñtas [lot. supplementum — papildymas], veikalo papildymų tomas.

Supinatorius

supinãtorius [lot. supino — atlošiu, atverčiu atgal], med.: 1. atgręžiamasis raumuo; 2. spec. vidpadis, įdedamas į paprastą avalynę; vart. plokščiapėdystei taisyti.

Supinas

supinas [lot. supinum], siekinys — indoeuropiečių ir kai kurių kt. kalbų neasmeninė veiksmažodžio forma tikslui reikšti; vart. su slinkties veiksmažodžiais, pvz., „jis eina šieno pjautų”.

Supinacija

supinãcija [lot. supinatio — atlošimas, pervertimas], anat.: 1. rankos atgręžimas (pasukimas delnu į viršų); 2. vidinio pėdos krašto pakėlimas; 3. gulėjimas aukštielninkam.