subtilùs [lot. subtilis], švelnus, silpnas, trapus, smulkus, gležnas, vos įžiūrimas; rafinuotas, delikatus, pvz., Δ atspalvis, Δ koloritas.
|
||||
|
substratosferà [↗ sub… + ↗ stratosfera], pereinamasis atmosferos sluoksnis, kitaip ↗ tropopauzė. substrãtas [lot. substratum — patiesalas, pagrindas]: 1. bendras reiškinių buvimo, jų struktūros panašumo, jų vienumo pagrindas; 2. vietinė kalba, išstumta kalbos atėjūnės, bet ją paveikusi, arba vietinės kalbos pėdsakai kalboje atėjūnėje, pvz., keltiškas Δ pranc. kalboje; 3. biol. pagrindas (daiktas arba medžiaga), ant kurio gyvena augalas, mikroorganizmas ar gyvūnas; 4. geol. pamatas, pagrindas, ant kurio kas nors slūgso; 5. medžiagos, su kuriomis sąveikauja fermentai.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Biologijos terminai, Geologijos terminai |  Kategorija: S |  Peržiūrėta: 10 |  Nėra komentarų | substitùtas [lot. substitutus — pastatytas kieno nors vietoje]: 1. asmuo, paskirtas testamentu pakeisti testamentinį įpėdinį, jeigu šis numirtų arba atsisakytų paveldėti; 2. papildomas įstatymas; 3. kurios nors medžiagos pakaitalas. substitùcija [lot. substitutio — pakeitimas], ko nors pakeitimas kuo kitu, dažn. panašiu savo ypatybėmis, paskirtimi: 1. antrinio įpėdinio paskyrimas testamentu, jei pirmasis dėl kurių nors priežasčių nepaveldėtų, nepriimtų palikimo; 2. lingv. to paties konteksto vienų kalbos elementų keitimas kitais, leidžiantis nustatyti jų reikšmę ir funkciją. substantỹvinis [↗ substantyvas], lingv. susijęs su daiktavardžiu, turintis jo reikšmę. substantỹvas [lot. substantivus — savarankiškas, esminis; nomen substantivum — daiktavardis], lingv. daiktavardis. substantyvãcija [↗ substantyvas], lingv. kitų kalbos dalių perėjimas į daiktavardžių klasę, (su)daiktavardėjimas. substáncija [lot. substantia — būtis; esmė], filos. savaime esanti būties esmė, kintančių tikrovės reiškinių vienovės pagrindas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Filosofijos terminai | Kategorija: S | Peržiūrėta: 38 | Nėra komentarų | substancialùs [lot. substantialis]: 1. būdingas tam tikrai substancijai; 2. tikras, esminis. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai