struktūralizmas [angl. structuralism < ↗ struktūra]: 1. metodologinė visuomenės mokslų (lingvistikos, literatūrologuos, religijotyros, kultūrologijos) kryptis ir metodas, svarbiausiu uždaviniu laikanti tiriamojo objekto abstrakčios struktūros, genezės analizę, t. p. struktūros filosofijos ir ideologijos interpretacijas; 2. XX a. vid. literatūrologijos kryptis ir metodas, kurie pagrindiniu tyrimo objektu laiko kūrinio struktūrą, jos elementų (ypač dvinarių) tarpusavio santykius ir funkcinę prasmę, santykius su visuma; 3. struktūrinė kalbotyra — XX a. vid. kalbotyros kryptys (funkcinė kalbotyra, glosematika, deskriptyvinė kalbotyra), laikančios kalbą hierarchiškai organizuota ženklų sistema.
|
||||
|
struktūrà [lot. structura]: 1. daikto dalių tarpusavio išsidėstymas ir ryšys; sandara; 2. objekto arba reiškinių sistemos sandara, atsieta nuo jų kilmės, funkcijų, elementų, požymių; 3. lit. kūrinio sandara, jo elementų organizacija, tarpusavio ryšiai, santykiai; 4. geol. uolienų sandaros požymiai, kuriuos sąlygoja jas sudarančių mineralų ir jų agregatų forma, dydis, išsidėstymas; 5. uolienų slūgsojimo erdvinė forma.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Geologijos terminai, Literatūros terminai |  Kategorija: S |  Peržiūrėta: 26 |  Nėra komentarų | struggle for life [sk. stragl for laif; angl.], kova dėl būvio, egzistencijos. stròpas [ol. strop — kilpa], tam tikra virvė, pvz., virvė gondolai prie aerostato, žmogui, kroviniui prie parašiuto pritvirtinti, lynas kroviniui kėlimo kranu kelti. strongiloidòzė, daugumos naminių ir laukinių gyvūnų helmintozė; sukelia nematodas Strongyloides, parazituojantis plonosiose žarnose. strongiliatòzė, gyvūnų, dažn. kumeliukų, liga; sukelia nematodai Strongylata, parazituojantys virškinimo organuose. stròncis [pagal Stronšiano (Stroncian) gyvenvietės Škotijoje, kurioje buvo atrastas stroncianito mineralas, pavadinimą], chem. elementas Sr, atom. Nr 38; metalas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Chemijos terminai | Kategorija: S | Peržiūrėta: 14 | Nėra komentarų | stroncianitas, mineralas, stroncio karbonatas SrCO3; stroncio rūda. stromatopòrai [gr. strōma (kilm. strōmatos) — patiesalas + poros — anga], iškastiniai neaiškios sistematinės padėties bestuburiai gyvūnai Stromatoporoidea, gyvenę nuo ankstyvojo paleozojaus iki mezozojinės eros pabaigos jūrų priekrantinėje zonoje. stromà [gr. strōma — patiesalas]: 1. gyvūno organų atraminis darinys, karkasas, griaučiai, ant kurių išsidėsto tų organų elementai; 2. eritrocitų baltyminis karkasas, pagrindas; 3. plastidžių baltyminis ir lipidinis karkasas, kuriame įsiterpusios pigmentų turinčios membranos; 4. daugelio grybų hifų tankus raizginys, iš kurio išauga vaisiakūniai arba konidijakočiai. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai