Stiksas [gr. Styx], sen. graikų mitologijoje — viena požemio pasaulio upių, kurioje gyvenusios mirusiųjų vėlės.
|
||||
Stiksas [gr. Styx], sen. graikų mitologijoje — viena požemio pasaulio upių, kurioje gyvenusios mirusiųjų vėlės. stigmatizmas [gr. stigma (kilm. stigmatos) — ženklas]: 1. optinės sistemos savybė daikto šviečiantį tašką atvaizduoti tašku; 2. rel. ↗ stigmų (5) buvimas, turėjimas. stigmatizãcija, ↗ stigmų (5) atsiradimas. stigmãtas, religingas žmogus, turintis ↗ stigmų (5). stigmãrija [gr. stigma — ženklas], kai kurių išmirusių sen. augalų, pvz., lepidodendro, požeminis organas, panašus į šaknį. stigm‖à [gr. stigma — įdagas, ženklas], žymė, ženklas, dėmė; anga; randas: 1. ženklas sen. Graikijos vergo arba nusikaltėlio kūne; 2. med. odos dėmė, pvz., vabzdžio įkandimo Δ; 3. kai kurių žiuželinių ruda arba raudona šviesai jautri dėmė ties žiuželio pagrindu; 4. kvėptukas — anga, kuria į kūno paviršių atsiveria nariuotakojų, pvz., vabzdžių, kvėpavimo organai — trachėjos; 5. rel. odos paraudimas, kraujavimas ar žaizda, atsiverianti kai kuriems tikintiesiems tose kūno vietose, kuriose, pagal Bibliją, buvo nukryžiuoto Kristaus žaizdos nuo erškėčių vainiko ir vinių. stichiškas, gaivališkas, neorganizuotas, neplaningas. stichinis, sukeltas gamtos jėgų veikimo. stichija [gr. stoicheion — elementas, pradas]: 1. sen. graikų filosofijoje — pagrindinis gamtos elementas, visų reiškinių pradas (ugnis, oras, vanduo, žemė); 2. gaivalas; galingi, sunkiai įveikiami ir didelės griaunamosios jėgos gamtos reiškiniai, pvz., uraganas, vulkano išsiveržimas; 3. įprasta aplinka. stibis [gr. stibi], chem. elementas Sb, atom. Nr. 51; pilki kristalai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai