Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Stiksas

Stiksas [gr. Styx], sen. graikų mitologijoje — viena požemio pasaulio upių, kurioje gyvenusios mirusiųjų vėlės.

Stigmatizmas

stigmatizmas [gr. stigma (kilm. stigmatos) — ženklas]: 1. optinės sistemos savybė daikto šviečiantį tašką atvaizduoti tašku; 2. rel. ↗ stigmų (5) buvimas, turėjimas.

Stigmatizacija

stigmatizãcija, ↗ stigmų (5) atsiradimas.

Stigmatas

stigmãtas, religingas žmogus, turintis ↗ stigmų (5).

Stigmarija

stigmãrija [gr. stigma — ženklas], kai kurių išmirusių sen. augalų, pvz., lepidodendro, požeminis organas, panašus į šaknį.

Stigma

stigm‖à [gr. stigma — įdagas, ženklas], žymė, ženklas, dėmė; anga; randas: 1. ženklas sen. Graikijos vergo arba nusikaltėlio kūne; 2. med. odos dėmė, pvz., vabzdžio įkandimo Δ; 3. kai kurių žiuželinių ruda arba raudona šviesai jautri dėmė ties žiuželio pagrindu; 4. kvėptukas — anga, kuria į kūno paviršių atsiveria nariuotakojų, pvz., vabzdžių, kvėpavimo organai — trachėjos; 5. rel. odos paraudimas, kraujavimas ar žaizda, atsiverianti kai kuriems tikintiesiems tose kūno vietose, kuriose, pagal Bibliją, buvo nukryžiuoto Kristaus žaizdos nuo erškėčių vainiko ir vinių.

Stichiškas

stichiškas, gaivališkas, neorganizuotas, neplaningas.

Stichinis

stichinis, sukeltas gamtos jėgų veikimo.

Stichija

stichija [gr. stoicheion — elementas, pradas]: 1. sen. graikų filosofijoje — pagrindinis gamtos elementas, visų reiškinių pradas (ugnis, oras, vanduo, žemė); 2. gaivalas; galingi, sunkiai įveikiami ir didelės griaunamosios jėgos gamtos reiškiniai, pvz., uraganas, vulkano išsiveržimas; 3. įprasta aplinka.

Stibis

stibis [gr. stibi], chem. elementas Sb, atom. Nr. 51; pilki kristalai.