steñvantai [↗ sten(ga) + ↗ vantai], laivavirvės, laikančios stengą iš šonų.
|
||||
steñvantai [↗ sten(ga) + ↗ vantai], laivavirvės, laikančios stengą iš šonų. steñtoriai [< tikr.], trimitininkai — įvairiablakstienės infuzorijos Stentor; gyvena jūrose ir gėluosiuose vandenyse; kūnas iki 1 mm ilgio, trimito formos. steñtoras, labai stipraus balso žmogus; pavadintas pagal vieno Homero herojaus Stentoro (gr. Stentor) vardą. stenòzė [↗ steno…], organizmo angos arba vamzdžio pavidalo organo spindžio susiaurėjimas pvz., aortos angos Δ. stenotòpinis [↗ steno… + gr. topos — vieta], biol. prisitaikęs gyventi, augti tik tam tikruose biotopuose ir nepasitaikantis kt. vietose, pvz., spanguolės auga tik raistuose, gervės gyvena tik aukštapelkėse. stenotipija [↗ steno… + gr. typos — atspaudas], rašymas tam tikra (stenografine) rašomąja mašinėle, kuri rašo skiemenimis arba ištisais žodžiais. stenotèrminis [↗ steno… + gr. thermē — šiluma, karštis], biol. prisitaikęs gyventi, augti nedidelio aplinkos temperatūros svyravimo sąlygomis. stenològija [↗ steno… + ↗ …logija], mokslas, tiriantis stenografijos būdus, formas ir taikymą įv. kalboms. stenokárdija [↗ steno… + gr. kardia — širdis], staigus krūtinės skausmo priepuolis, kylantis dėl kraujotakos sutrikimo; krūtinės angina. stenohãlinis [↗ steno… + gr. hals — druska], biol. prisitaikęs gyventi tik tam tikro druskingumo vandenyje, nepakeliantis didesnių vandens druskingumo svyravimų. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai