Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Stenvantai

steñvantai [↗ sten(ga) + ↗ vantai], laivavirvės, laikančios stengą iš šonų.

Stentoriai

steñtoriai [< tikr.], trimitininkai — įvairiablakstienės infuzorijos Stentor; gyvena jūrose ir gėluosiuose vandenyse; kūnas iki 1 mm ilgio, trimito formos.

Stentoras

steñtoras, labai stipraus balso žmogus; pavadintas pagal vieno Homero herojaus Stentoro (gr. Stentor) vardą.

Stenozė

stenòzė [↗ steno…], organizmo angos arba vamzdžio pavidalo organo spindžio susiaurėjimas pvz., aortos angos Δ.

Stenotopinis

stenotòpinis [↗ steno… + gr. topos — vieta], biol. prisitaikęs gyventi, augti tik tam tikruose biotopuose ir nepasitaikantis kt. vietose, pvz., spanguolės auga tik raistuose, gervės gyvena tik aukštapelkėse.

Stenotipija

stenotipija [↗ steno… + gr. typos — atspaudas], rašymas tam tikra (stenografine) rašomąja mašinėle, kuri rašo skiemenimis arba ištisais žodžiais.

Stenoterminis

stenotèrminis [↗ steno… + gr. thermē — šiluma, karštis], biol. prisitaikęs gyventi, augti nedidelio aplinkos temperatūros svyravimo sąlygomis.

Stenologija

stenològija [↗ steno… + ↗ …logija], mokslas, tiriantis stenografijos būdus, formas ir taikymą įv. kalboms.

Stenokardija

stenokárdija [↗ steno… + gr. kardia — širdis], staigus krūtinės skausmo priepuolis, kylantis dėl kraujotakos sutrikimo; krūtinės angina.

Stenohalinis

stenohãlinis [↗ steno… + gr. hals — druska], biol. prisitaikęs gyventi tik tam tikro druskingumo vandenyje, nepakeliantis didesnių vandens druskingumo svyravimų.