Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Stenograma

stenogramà [↗ steno… + ↗ …grama], stenografijos būdu užrašytas kalbos (pranešimo, paskaitos) tekstas.

Stenografuoti

stenografúoti, rašyti stenografijos būdu.

Stenografiškas

stenogrãfiškas, pažodinis, visiškai tikslus.

Stenografistas

stenografistas, kas rašo stenografijos būdu; stenografijos specialistas.

Stenografinis

stenogrãfinis, užrašytas stenografijos būdu.

Stenografija

stenogrãfija [↗ steno… + ↗ …grafija], greitraščio sistema kalbėtojo kalbai užrašyti.

Stenofagai

stenofãgai [↗ steno… + gr. phagos — ėdikas], gyvūnai, mintantys tik tam tikros rūšies maistu, pvz., grūdlesiai arba vabzdžialesiai paukščiai.

Stenobiontai

stenobiòntai [↗ steno… + ↗ biontas], biol. prisitaikęs gyventi, augti tik tam tikrų aplinkos veiksnių (temperatūros, drėgmės, slėgio, druskingumo) svyravimų sąlygomis.

Stenobatinis

stenobãtinis [↗ steno… + gr. bathos — gilumas], biol. prisitaikęs gyventi tik tam tikrame vandens gylyje, pvz., tik litoralėje, batialėje, abišalėje.

Stenobarinis

stenobãrinis [↗ steno… + gr. baros — slėgimas], biol. prisitaikęs gyventi pastovaus slėgio sąlygomis, nepakeliantis didelių slėgio svyravimų.