Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Status in statu

status in statu [lot.], valstybė valstybėje.

Statusas

stãtusas [lot. status — padėtis, būklė], asmens teisinė padėtis.

Statula

statulà [lot. statua], apvaliosios skulptūros kūrinys, vaizduojantis stačio žmogaus, gyvūno ar fantastinės būtybės figūrą.

Statssekretorius

statssekretõrius [vok. Staatssekretär]: 1. ikirevoliucinės Rusijos caro rūmų aukštųjų valdininkų, turėjusių teisę skelbti žodinius caro paliepimus, garbės vardas; 2. valstybės sekretorius — kai kurių burž. šalių aukštas pareigūnas, atitinkantis ministrą arba ministro pavaduotoją.

Statoskopas

statoskòpas [gr. statos — stovintis + ↗ …skopas]: 1. barometras mažiems atmosferos slėgio pokyčiams matuoti; 2. lėktuvo aukščio mažų pokyčių nustatymo prietaisas.

Statorius

stãtorius [lot. stator — nejudamai stovintis], nejudamoji rotorinės mašinos dalis, kurioje sukasi judamoji dalis — rotorius.

Statolitai

statolitai [statos + gr. lithos — akmuo]: 1. kalkiniai kūneliai, esantys bestuburių gyvūnų pusiausvyros organuose (statocistuose), kitaip otolitai; 2. judrūs, smulkūs krakmolo grūdeliai, esantys augalų pusiausvyros jutimo ląstelėse (statocituose) ir padedantys justi padėties kitimą.

Statocitai

statocitai [gr. statos — pastovus + kytos — ląstelė], augalo augančių dalių pusiausvyros jutimo ląstelės, turinčios smulkių, judrių krakmolo grūdelių — statolitų.

Statocistai

statocistai [statos + gr. kystis — pūslė], daugelio bestuburių gyvūnų pusiausvyros organai — prisipildžiusios skysčio pūslelės, kurių sienelės iš vidaus išklotos juntamosiomis ląstelėmis, o viduje yra 1 arba daugiau kalkinių kūnelių — statolitų, arba otolitų.

Statmologija

statmològija [gr. stathmos — svarstyklės + ↗ …logija], sąskaitybos mokslo dalis, nagrinėjanti balansą.