standártas [angl. standard – norma, pavyzdys], norma, pavyzdys; sutartas, nustatytas matas, pagrindas: 1. standartizacijos dokumentas, nustatantis normas, taisykles ir reikalavimus produkcijai, metodams, sąvokoms, simboliams arba kt. objektams; 2. tipinis gaminys, atitinkantis tam tikras kokybės, chem. sudėties, fiz. savybių, mato, masės ir kt. sąlygas.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai, Fizikos terminai |  Kategorija: S |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | stanãtai [lot. stannum – alavas], keturvalenčio alavo druskos; vart. kaip kandikai. staminòdis [lot. stamen (kilm. staminis) – kuokelis + gr. eidos – pavidalas], augalo žiedo pakitęs kuokelis, negaminantis žiedadulkių, sterilus. stãlės [lot. stallum], mediniai arba akmeniniai suolai su aukštomis atkaltėmis ir turėklais bažnyčios presbiterijos šonuose. stalaktitai [gr. stalaktos – varvantis]: 1. karstinių urvų varvekliai (dažn. karbonatiniai), nukarę nuo lubų; susidaro vandens lašėjimo vietose; 2. prizmių pavidalo dekoratyviniai (kai kada konstrukciniai) architektūros elementai, išdėstyti viena virš kitos išsikišusiomis eilėmis. stalagmitai [gr. stalagma – lašas], karstinių urvų dugno vertikalūs stulpo, kūgio pavidalo išsikišimai, susidarę tose vietose, kur nuo urvo lubų laša vandens lašai. stãkselis, štagburė – trikampė burė, pakeliama štagu stiebo priekyje laivo priekio linkui. stãjeris [angl. stayer – ištvermingas žmogus]: 1. sprt. ilgų nuotolių varžybų dalyvis; 2. ilgų distancijų eikliausias žirgas. stagnofilin‖is [lot. stagnum – stovintis vanduo + gr. philios – mylintis, mėgstantis], prisitaikęs gyventi stovinčiame vandenyje, vengiantis vandens srovių, pvz., ~iai gyvūnai. stagnãcija [lot. stagnum – stovintis vanduo], sustojimas, sustingimas; neveiklumas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai