stacionãras [lot. stacionarius – pastovus, nejudamas]: 1. gydymo, mokymo ar kt. įstaiga arba jos dalis, atliekanti savo funkcijas nuolatinėje vietoje; 2. kurio nors įrenginio pamatas, nejudanti dalis.
|
||||
stacionãras [lot. stacionarius – pastovus, nejudamas]: 1. gydymo, mokymo ar kt. įstaiga arba jos dalis, atliekanti savo funkcijas nuolatinėje vietoje; 2. kurio nors įrenginio pamatas, nejudanti dalis. stãcijos [statio – buveinė], kryžiaus kelio stotys – 14 rel. paveikslų, vaizduojančių Kristaus kančių kelią į Golgotą. stãcija [lot. statio – buveinė], kurio nors gyvūno arba gyvūnų rūšies gyv. vieta (buveinė); ja gyvūnas nuolat naudojasi tam tikrą laiką arba turėdamas tam tikrą tikslą. staccato [sk. stakato; it. atskirai], muz. grojimas arba dainavimas trumpais, tarpusavyje nejungiamais garsais. stabilùs [lot. stabilis], pastovus, tvirtas, nusistojęs, nekintantis be išorinio poveikio. stabilovòltas [angl. stabilivolt < stability – pastovumas + voltage – įtampa], psn. joninis stabilotronas. stabilotrònas [stabilis + ↗ (elek)tronas], super aukštojo dažnio virpesių generatorius, sudarytas iš platinotrono ir grįžtamojo ryšio grandinės. stabilizúoti, daryti pastovų, stabilų; sudaryti, įtvirtinti, palaikyti pastovią padėtį, būseną. stabilizãtorius [stabilis], įtaisas, prietaisas, darantis ką nors pastovų, kuo mažiau kintantį: 1. aerodinaminis paviršius, suteikiantis skrendančiam lėktuvui, dirižabliui, raketai, minai pastovumą; 2. giroskopinis įrenginys, mažinantis laivo supimą; 3. elektrotechnikos įtaisas, automatiškai palaikantis tam tikrą, dažnį arba srovės stiprumą nepriklausomai nuo jų svyravimų maitinimo tinkle ir leistinų apkrovos kitimų; 4. chem. medžiaga, lėtinanti plastikų, gumos irimą. stabilizãcija [lot. stabilis – pastovus], pastovumo būsenos sudarymas arba palaikymas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai