sporozoitas [↗ spora + gr. zōa – gyvūnai], sporagyvių invazinė stadija – spora su gemalais.
|
||||
|
sporokárpis [↗ spora + gr. karpos – vaisius], kai kurių paparčių nelytinio dauginimosi organas – sporangių grupė, apgaubta tvirtos sienelės. sporogònas [↗ spora + gr. gonos – gimimas, vaisius], samanų nelytinė karta (sporinė – dėžutė su koteliu), gaminanti sporas; susidaro iš zigotos lytinės kartos individe. sporogenèzė [↗ spora + ↗ genezė], sporų susidarymas organizme. sporofitas [↗ spora + gr. phyton – augalas], augalų, turinčių kartų kaitą, nelytinė karta; sporofite susidaro nelytinio dauginimosi ląstelės – sporos. sporofilas [↗ spora + gr. phyllon – lapas], pakitęs augalo lapas, ant kurio (arba kurio pažastyje) susidaro sporangės su sporomis; sporalapis. sporángė [↗ spora + gr. angeion – indas], augalų vienaląstis arba daugialąstis organas, kuriame susidaro sporos; sporinė. sporãd‖inis, ~iškas [gr. sporadikos – pasklidas, atskiras], pavienis, atsitiktinis, atsirandantis tam tikrais atvejais, retkarčiais. sporà [gr. sėkla], augalų ir kai kurių parazitinių pirmuonių rutulėlio, kiaušinio, lazdelės formos mikroskopinis darinys; sporomis augalai dauginasi nelytiškai, kartais išsilaiko nepalankiomis sąlygomis. spontãn‖inis, ~iškas [lot. spontaneus – savaiminis], savaiminis, kylantis, atsirandantis be pašalinio, išorinio poveikio. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Naujausi komentarai