Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Spektrobolograma

spektrobologamà [↗ spektro… + gr. bolē – spindulys + ↗ …grama], spektrobolometru užregistruota spektograma.

Spektro

spektro… [lot. spectrum – vaizdinys, vaizdas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti sąsają su spektru, pvz., spektrometras, spektroheliometras.

Spektras

spèktras [lot. spectrum — vaizdinys, vaizdas]: 1. fizikinio dydžio pasiskirstymas pagal kurį nors parametrą, pvz., pagal dažnį, masę, greitį; šaltinio išspinduliuotos baltos šviesos intensyvumo pasiskirstymas pagal dažnį sudaro optinį spektrą — skirtingų spalvų juostą; 2*. į dalis išskaidytos visumos dalių santykio parodymas; visumos komponentų įvairovė.

Spektaklis

spektãklis [pranc. spectacle < lot. spectaculum — reginys]: 1. teatro arba cirko vaidinimas; 2*. reginys.

Specija

spècija [lot. species], prieskonis, prieskoninė žolė, daržovė.

Specifinis

specìfinis [lot. specificum — ypatingumas], savitas, būdingas tik vienam asmeniui, daiktui, reiškiniui ar jų grupei.

Specifikuoti

specifikúoti, išvardyti, smulkiai išskaičiuoti, nurodyti, apibūdinti; apibrėžti, nurodyti specifinius ypatumus.

Specifikacija

specifikãcija [lot. specificatio]: smulkus ko nors išvardijimas, nurodymas, apibūdinimas, pvz., prekių Δ, išlaidų Δ, gaminio dalių arba detalių Δ.

Specifika

specìfika [lot. specificum — ypatingumas], savitumas, skiriamosios daikto arba reiškinio ypatybės.

Specialus

specialùs [lot. specialis]: 1. susijęs su kokia nors specialybe, profesija, priklausantis kuriai nors siaurai visuomeninio gyvenimo, mokslo, meno, technikos sričiai; 2. tam tikras, padarytas, ypatingas, išskirtinis (ne visiems, ne visais atvejais tinkamas).