specializúotis, mokytis kurios nors specialybės, įsigyti specialių žinių, gilintis į kurią nors siaurą veiklos sritį.
|
||||
specializúotis, mokytis kurios nors specialybės, įsigyti specialių žinių, gilintis į kurią nors siaurą veiklos sritį. specializúoti [pranc. spécialiser]: 1. duoti spec. žinių, įgūdžių kurioje nors mokslo arba technikos srityje; 2. skirti kuriai nors spec. sričiai, spec. tikslui. specializãcija [pranc. spécialisation < lot.]: 1. kurios nors srities žinių įsigijimas; 2. vienos kurios nors veiklos srities, darbo, operacijos, gaminių rūšies ėmimasis, pasirinkimas, pasiskirstymas. specialìstas [pranc. spécialiste < lot.], žmogus, gerai mokantis kurį nors darbą, įgijęs, turintis ↗ specialybę (1). specialýbė [pranc. spécialité < lot. specialis — ypatingas, atskiras]: 1. spec. pasirengimas, mokėjimas, įgūdžiai dirbti kurioje nors srityje, kokį nors darbą; profesija; 2. tam tikra darbo, mokslo, mokymo sritis, dalykas, reikalaujantis spec. pasirengimo. spazmolìtinis, atpalaiduojantis lygiuosius raumenis. spazmofìlija [↗ spazmas + gr. philia — polinkis], vaikų liga, kuri prasideda dėl miner. medžiagų apykaitos sutrikimo ir reiškiasi nervų sistemos dirglumu ir traukuliais. spãzmas [gr. spasmos — traukulys], mėšlungis — nevalingas raumens arba raumenų grupės susitraukimas. spartiẽtiškas, užgrūdintas, ištvermingas; grūdinantis, griežtas, pvz., Δ gyvenimas, Δ auklėjimas. spartiẽtis [pagal sen. Spartos (gr. Spartē) pavadinimą]: 1. Spartos gyventojas (ppr. pilnateisis — spartiatas); 2*. užgrūdintas, ištvermingas, prie sunkumų pripratęs žmogus. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai