skáutininkas, skautų vyresnysis vadovas.
|
||||
|
skáutai [angl. scout — žvalgas], vaikai ir jaunuoliai, suorganizuoti pagal tam tikrą nemokyklinio auklėjimo sistemą, paplitusią daugiausia burž. šalyse. skatòlas [gr. skōr (kilm. skatos) —išmatos], baltymų skilimo produktas — heterociklinis org. junginys, turintis išmatų kvapą; kieti kristalai. skárnos [šved. skarn — tuščia uoliena, atliekos], metasomatinės uolienos, susidarančios magminės intruzijos ir karbonatinių (rečiau silikatinių) uolienų kontakto vietoje. skarlatinà [it. scarlatto — purpurinis], ūminė infekcinė liga, kuri reiškiasi odos išbėrimu ir angina. skarifikúoti, apdoroti augalų sėklas sėjai skarifikatoriumi. skarifikãtorius [angl. scarificator < lot. scarifico — braižau]: 1. ž. ū. mašina sėkloms skarifikuoti; 2. med. peiliukas odai perrėžti; raižiklis.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: S |  Peržiūrėta: 7 |  Nėra komentarų | skarifikãcija [lot. scarificatio — pradraskymas], mechaninis kai kurių augalų sėklų kietosios luobelės sužeidimas, kad jos sparčiau dygtų. skaramùčas [it. Scaramuccio], it. komedijos del arte personažas — tuščiagarbis pagyrūnas. skarabėjas [gr. skarabeios, lot. scarabeus], sen. egiptiečių skulptūrinis mėšlavabalio pavidalo amuletas, medalis, antspaudas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai