Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Singuliariškumas

singuliariškùmas [lot. singularis – savotiškas, ypatingas], astr. savotiška, ypatinga visatos pradinės stadijos erdvės ir laiko būsena, kuriai būdingas begalinis materijos tankis.

Singuletas

singulètas [vok. Singullet], pavienė (vienlypė) spektro linija.

Singularis

singularis [lot.], lingv. vienaskaita.

Singonija

singònija [syn + gr. gōnia – kampas], kristalų, turinčių bendrų simetrijos požymių, grupė.

Singenezė

singenèzė [syn + ↗ genezė]: 1. organizmų lytinis dauginimasis; 2. kraujo giminystė; 3. mineralų susidarymas nuosėdų kaupimosi metu.

Singenetinis

singenètin‖is [gr. syn – kartu + ↗ genetinis], geol. susidaręs kartu arba tuo pačiu metu, pvz., ~iai mineralai.

Singekis

singèkis [jap. singeki – naujoji drama], japonų XX a. teatro rūšis; europietiško pobūdžio vaidinimai (pjesės).

Singamija

singãmija [gr. syn – kartu + ↗ …gamija], apvaisinimas – moteriškosios ir vyriškosios lytinių ląstelių (gametų) susiliejimas į vieną kokybiškai naują ląstelę (zigotą).

Singametija

singamètija [gr. syn – drauge + gametēs – sutuoktinis], morfologiškai vienodų skirtingos lyties organizmų fiziol. skirtingumas.

Sinestezija

sinestèzija [gr. synaisthēsis – vienalaikis pojūtis, jungtinis jutimas], dviejų arba daugiau pojūčių atsiradimas, dirginant tik vieno iš jų jutimo organą.