sinchronizmas [gr. synchronismos – vienalaikiškumas, sutapimas laiko atžvilgiu], tikslus 2 arba kelių reiškinių ar procesų laiko sutapimas; vienalaikiškumas.
|
||||
|
sinchronizãtorius [↗ sinchronizuoti], įrenginys suderinti keliems procesams, kad jie vyktų vienu metu. sinchronizãcija [↗ sinchronizuoti], kelių vienodų arba atitinkamų procesų suderinimas, kad jie vyktų vienu metu arba jų vyksmo periodai skirtųsi tam tikru laiko intervalu. sinchròniškas, vykstantis tuo pačiu metu su kitu suderintu veiksmu, procesu. sinchròninis [gr. synchronos < syn – kartu + chronos – laikas], vienalaikis; susijęs su vienu metu vykstančiais reiškiniais; paremtas sinchronizmu. sinchrònija: 1. ↗ sinchronizmas; 2. lingv. vienos epochos, vieno meto kalbos būklė. sinchrofazotrònas [↗ sinchro… + ↗ fazotronas], ciklinis rezonansinis protonų greitintuvas. sinchrociklotrònas [↗ sinchro… + ↗ ciklotronas] ↗ fazotronas. sinchro… [gr. synchronos – vienalaikis], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti vyksmą, buvimą tuo pačiu laiku. sinchondròzė [gr. syn – kartu + chondros – kremzlė], anat. kremzlinė jungtis tarp kaulų.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Anatomijos terminai |  Kategorija: S |  Peržiūrėta: 27 |  Nėra komentarų | |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai