silabìzmas [gr. syllabē — skiemuo]: 1. skiemenų skaičiaus pasiskirstymas kalbos metroritminiuose vienetuose arba kūrinio eilutėse; 2. silabinė eilėdara.
|
||||
|
silãbinis [gr. syllabikos], skiemeninis: 1. lingv. Δ raštas — skiemeninis raštas, kurio ženklai (vad. silabemos) žymi skiemenis; 2. lit. pagrįstas tam tikru skiemenų skaičiumi, pvz., ~ė eilėdara.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Literatūros terminai |  Kategorija: S |  Peržiūrėta: 4 |  Nėra komentarų | sikòzė [gr. sykōsis < sykon — fyga]: 1. lėtinis plaukų, dažn. barzdos ir ūsų, maišelių uždegimas; 2. odos liga, kitaip ↗ trichofitija. sikomòr‖as [gr. sykomoros], vaismedis Ficus sycomorus; savaime auga R. Afrikoje; iš ~o medienos (ji labai kieta) sen. Egipte buvo daromi mumijų karstai. sikofántas [gr. sykophantēs]: 1. sen. Atėnuose — skundikas profesionalas, šnipas; 2*. intrigantas, šmeižikas, veidmainys. sikìzmas [skr. sikh — mokinys], monoteistinė Indijos religija; neigia stabmeldystę, kastas, pripažįsta visų lygybę prieš dievą; atsirado XVI a. sìkinis [gr. sikin(n)is], graikų satyrinis šokis. sikhìzmas ↗ sikizmas. sikatỹvas [lot. siccativus — džiovinantis], medžiaga, spartinanti aliejinių dažų ir lakų džiūvimą. sìkai [gr. sikh — mokinys], sikizmo išpažinėjai. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai